Sielą stiprinančios giesmės – nepamirštamos
Ateinančią, Didžiąją savaitę, Dovilų etninės kultūros centre, Priekulės kultūros centro Agluonėnų ir Drevernos skyriuose vyks Žemaičių kalvarijos kalnų giedojimo popietės. Šią tradiciją bendruomenės puoselėja nebe pirmą dešimtmetį. Ir siekiama, kad ji nenutrūktų.
Jaudinantys tekstai
Kalnų giedojimas – prieš 20 metų Drevernoje prigijusi tradicija. Pasak renginių organizatorės Virginos Asnauskienės, iš pradžių giedojo liaudiškai, vėliau – pritariant kanklininkėms. „Ir su disku bandėme, kad išmoktume tekstą – karaokinis variantas išėjo, – pasakojo ji. – Pernai popietėje dalyvavo didelę patirtį turintys giedotojai iš Šilutės. Šiemet irgi žadėjo atvykti.“
Į kalnų giedojimą susirenka tie, kurie nesilanko kultūros namų salėje. Šio renginio nepraleidžia garbaus amžiaus dreverniškiai, bet domisi ir jauni. „Vieni ateina giedoti, kiti – paklausyti, – sakė renginių organizatorė. – O mūsų Stasė Linkevičienė – ne tik giedotoja, bet ir organizatorė. Po giedojimo geriame arbatą – būna kuklios gavėniškos vaišės.“
V. Asnauskienė, kurios mama – irgi giedotoja, prisipažino: „Kai pirmą kartą giedojau kalnus, buvo apėmęs nenusakomas jaudulys. Juk tekstuose atsispindi bendražmogiškieji, jaudinantys dalykai.“
Iš sodybos – į kultūros namus
Dovilų etninės kultūros centre kalnai giedami prieš Mirusiųjų pagerbimo dieną ir Didžiąją savaitę, prieš Velykas. Centro direktorė Lilija Kerpienė pasakojo, kad anksčiau tai vyko Jankų, buvusių saviveiklininkų, sodyboje Baičių kaime. Čia rinkdavosi giedotojai ir kunigai. Jankams išėjus amžinybėn, tradiciją perėmė Dovilų etninės kultūros centras. Čia susirenka ne tik vyresniosios kartos atstovai, bet ir jaunesni žmonės. L. Kerpienė džiaugėsi, kad dalyvauja seniausias giedotojas Antanas Dromantas, nors nebegyvena Doviluose. Atvyksta gargždiškių, taip pat kitų kaimų gyventojų. Gieda folkloro ansamblio „Lažupis“ nariai, prie kurių prisijungia kiti dalyviai. „Giedojimas trunka apie 4 val. Giedotojai pajunta ryšį su mirusiaisiais“, – kalbėjo L. Kerpienė.
Sudominti jaunimą
Agluonėniškiai, dreverniškiai ir doviliškiai palaiko gyvą kalnų giedojimo tradiciją ne vieną dešimtmetį, nors Klaipėdos krašte jos nebuvo. „Betgi pokariu čia apsigyveno dauguma žemaičių, kurių namuose buvo giedami kalnai“, – kalbėjo Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė.
Dabar iš sodybų giedojimas persikėlė į kultūros namus. Labai prasmingas giedojimas ir maldos. Bendra giesmė sustiprina tuos, kurie susirenka. Giedotojai mini mirusių artimųjų vardus ir meldžiasi už juos, tarsi kviesdami jų vėles.
A. Zapalskienės žodžiais tariant, buvusios Agluonėnų kultūros renginių organizatorės Ramutės Kutkienės dėka ši tradicija ten išliko. „Reikia sudominti jaunąją kartą, kad tradicija nenutrūktų. Tai padaryti įmanoma į popietę atsivedus anūkus, – sakė centro vadovė. – Juk Žemaičių kalvarijos kalnai – mūsų tautos pasididžiavimas. Dalyvavimas giedojime nušviečia sielą.“
A. Zapalskienė ragino rajono žmones dalyvauti šiuose giedojimuose – atvykti į pasirinktus kultūros namus jiems patogiu laiku.
- Žemaičių kalvarijos kalnų giedojimo popietės Agluonėnų kultūros namuose – kovo 23 d. 14 val., Drevernos – kovo 24 d. 18 val., Dovilų – kovo 24 d. 18 val.
