Signatarų palikimas: įkvėpti ir jaunąją kartą

Neabejinga valstybingumui visuomenės dalis reikalinga moderniai Lietuvai, prisidedanti prie sektinų pavyzdžių iš Neabejinga valstybingumui visuomenės dalis reikalinga moderniai Lietuvai, prisidedanti prie sektinų pavyzdžių iš praeities. Žinoma, kad apie šimtą metų tęsiasi gyvoji istorija, o su trečiąja karta ji miršta, tad švietimo barų specialistų tikslas – ją gaivinti ir priminti.

Prieš 104 metus valstybės atkūrimą skelbė bei gynė iš įvairių kaimų ir miestelių kilę Lietuvos žmonės su nepaprastai stipriu idėjiniu užtaisu. Turbūt dažnas sutiks, jog šiandienos „šokoladiniame“ gyvenime gana sudėtinga išjausti tuometinius vaizdinius bei  naratyvus. Tačiau jei to nedarysime, to niekada ir nebus.

Respublikinėje konferencijoje „Mane įkvepia mano Signataras“ Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje pabandome iš naujo prisiminti keleto tuomet atkuriamos Lietuvos valstybės lyderių indėlį, kolektyviai nueiti atminties keliu iki jų gyvenimo pabaigos ir galbūt pasisemti idealizmo.

Renginys subūrė Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus, Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio, Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio, Žemaičių Kalvarijos ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijų, Plungės verslo ir paslaugų mokyklos mokinių grupes, jų mokytojus, Renavo dvaro muziejininkus, vietos savivaldos lyderius. Konferencijos organizatorių vardu vietos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Gramalienė prabildama eilėmis, primena tuos, kurie gyveno praeitame šimtmetyje su viltimi, jog galbūt atsiras tarptautinis maršrutas, sujungsiantis signatarų kelius per Alsėdžius, Renavą, Varšuvą.

„Simboliška, tačiau iš Strasbūro atvykau čia per Varšuvą“, – sako konferencijos globėjas Europos Parlamento narys, profesorius Liudas Mažylis. „Paklausiau eilėraščio – kita epocha, bet mąstymas tįsta į mūsų laikus – laisvė, Nepriklausomumas, taikos įsipareigojimas. Signatarai priėmė svarbiausią Lietuvai dokumentą. Keletas jų buvo sunaikinti fiziškai, keletas po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė. Mūsų laikais vykstantis kitos valstybės daužymas primena, kokioje nesaugioje aplinkoje gyvename“, – kalbėjo profesorius.

„Labai svarbi konferencijos tema, primenanti, jog kiekviena karta gavo savo išbandymą. Tie 20 žmonių padarė žygį ir mūsų pareiga – gilinti savo istoriją, neleisti užgožti mūsų gyvenimo įtakai iš Rytų“,  – kalbėjo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.

Mokinių, specialistų lūpomis bei medijomis su harmonija, kartais ir pikantiškomis, retai girdėtomis detalėmis veriasi Vasario 16-osios signatarų – Stanislovo Narutavičiaus, Jono Smilgevičiaus, Jurgio Šaulio, Aleksandro Stulginskio gausi dalis asmeninių ir visuomeninių motyvų, jų įgyvendinimo paradigmų ir buitinis realizmas. Pranešimus komentuoja ir recenzuoja profesorius L. Mažylis, juos papildydamas ir pateikdamas galimas tolimesnes tyrimų perspektyvas.

Tarsi sąsaja su praeitu šimtmečiu skambėjo Plungės Mykolo Oginskio muzikos mokyklos berniukų choro, vadovaujamo mokytojos Ritos Urniežienės, atliekami kūriniai. Konferencijos dalyviams – organizatorių, mero A. Klišonio padėkos, o specialiais prof. L. Mažylio prizais apdovanoti Veiviržėnų Jurgio Šaulio ir Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijų pranešimų autoriai.

Konferencijos dalyviams buvo sudaryta galimybė apsilankyti Alsėdžių, šių metų Mažosios Lietuvos kultūros sostinės, Pažinimo centre ir pagerbti vietos kapinėse palaidotą S. Narutavičių.

Su mokinių žinių įtvirtinimu, stimuliuojančia aplinka vykęs renginys gali būti dovana mums, kaip pozityvo šaltinis. Jaučiame, jog auga karta, prisidėsianti prie visuotinės gerovės. Eiliniam švietimo darbuotojui – viena iš paskatų eiti pirmyn, gali būti socialiniame tinkle gimnazistės parašyti žodžiai „ačiū, kad mus ten nusivežėte…“

Arūnas MIKALAUSKAS

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas