Šimtmečio Dainų šventėje žaliuos ir Klaipėdos rajono saviveiklininkų dainų, šokių, muzikos giria

„Kad giria žaliuotų“, – tokiu simboliniu pavadinimu skamba jubiliejinė Lietuvos dainų šventė. Kad tai ypatingas įvykis Lietuvos gyvenime, patvirtina tai, jog UNESCO trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos Dainų švenčių tradiciją dar 2003 m. yra paskelbusi žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, o Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė Dainų šventės metais.
Šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė prasidėjo birželio 29-ąją Dainų diena Kauno Dainų slėnyje, o baigsis liepos 6-ąją Dainų diena Vilniaus Vingio parke.
Organizatorių skaičiavimu, šiemet Dainų šventėje dalyvauja 37 tūkst. atlikėjų, kurie šoks, dainuos ir gros 14-oje renginių.
Kokiais gyvena lūkesčiais
Kaip mus informavo Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė, į Dainų šventę ruošiasi vykti apie 600 žmonių Klaipėdos rajono delegacija. Kokiais lūkesčiais gyvena meno kolektyvai, paprašėme pasidalinti jų vadovų, pateikdami šiuos klausimus:
„Kelintą kartą Jūs, kaip kolektyvo vadovas, dalyvausite tokiame renginyje? Ar galima teigti, kad iškovota teisė dalyvauti respublikinėje Dainų ir šokių šventėje yra aukščiausias meninio kolektyvo pasiekimas? Šių metų Dainų ir šokių šventė neeilinė, kuo, manote, ji skirsis nuo vykusių anksčiau, kokius jausmus Jums ir kolektyvo nariams ji kelia? Kokiais lūkesčiais gyvenate? Kaip šių švenčių metu Jums ir kolektyvo nariams sekasi įveikti buitinius nepatogumus: nakvynės sporto salėse ar kitose panašiose patalpose, varginančios ilgai trunkančios repeticijos per lietų ar karščius? Gal galite prisiminti ir pasidalinti su laikraščio skaitytojais kokiu nors linksmu ar net kuriozišku atsitikimu iš ankstesnių švenčių? Jums asmeniškai vadovavimas meno kolektyvui yra tiesioginis darbas, o kas skatina kolektyvo narius užsiimti šia nemažai laisvo laiko užimančia veikla? Ką teigia jie? Pasakykite keletą ar vieną epitetą, nusakantį tokiose šventėse vyraujančią atmosferą?”
Prigimtis – pažinti senąsias tradicijas
Rūta Vildžiūnienė, Priekulės meno ir kultūros centro folkloro ansamblio „Vėlingis“ vadovė:
– Mūsų folkloro ansamblis Dainų šventėje dalyvaus trečią kartą. Manau, kad galima sutikti su nuomone, jog iškovota teisė dalyvauti respublikinėje Dainų ir šokių šventėje yra aukščiausias meninio kolektyvo pasiekimas, nes vyksta apžiūros, ruošiamos teminės 20 min. programos. Nuo vykusių anksčiau ji skirsis tuo, kad Šimtmečio data suteikia didesnio svorio ir reikšmės.
Kaip ir prieš tai vykusioje Dainų šventėje teks patirti kai kurių buitinių nepatogumų: folk­loro ansambliai į Dainų šventę važiuoja vienai dienai, prieš prasidedant visiems didiesiems koncertams. Šiemet tai bus liepos 2 d. Kadangi gyvename toli nuo Vilniaus, tai išvažiuoti reikia 6 val. ryte, o grįžti po visos dienos renginių ir pasirodymo tenka apie 4 val. paryčiais. Tai tikrai nėra labai lengva. Nuo lietaus dangstomės lietpalčiais. Bet dažniausiai oras būna neblogas. Šiaip paprastai viskas vyksta sklandžiai, mums jokių įsimintinų pokštų nenutiko…
Dainų šventėje Bernardinų sode vykstanti folkloro diena – didžiulis muzikinis šurmulys. Renginio atmosfera primena tarsi kokį nenutrūkstantį muzikos, dainų kaleidoskopą. Vieni dainuoja, kiti groja, dar kiti pasakoja, šoka ir t. t. Sodo teritorijoje pasklidę kolektyvai rodo savo parengtas programas. Manau, kad svarbiausias akstinas rinktis į repeticijas yra prigimtinis noras dainuoti, šokti, pažinti senąsias tradicijas, būti mieloje bendraminčių draugijoje.
Viską atperka pasididžiavimas
Ramutė Pozingienė, Vėžaičių kultūros centro tradicinių kanklių „Girelė“ ir „Jovaras“ kolektyvų vadovė:
– Dainų šventėje su jaunaisiais kanklininkais dalyvauju jau penktą kartą. Šiais metais kank­lių vakare dalyvaus ir tradicinių kanklių ansamblis „Jovaras“, kuriame kankliuoja suaugę kanklių mylėtojai.
Rengiant dainų šventės programą, reikia įdėti daug papildomo darbo. Viską atperka pasididžiavimas ir geras jausmas, kad savo sugebėjimus panaudojame kasdieniniame. Visi dalyviai į šventę vyks pirmą kartą. Dauguma pirmą kartą apsivilks tautinį kostiumą, kurio nusipelnė už pasiektus rezultatus. Į kanklininkų ansamblį „Jovaras“ susirinko tie, kuriuos jungia meilė kanklių muzikai. Mes visi vienas kitą suradome, vienas kitą papildome.
Dalyvauti veikloje skatina bendrystės jausmas, siekiant darnaus kanklių skambesio, turiningų išvykų, malonių susitikimų su bendraminčiais. Džiugu matyti skambančią Lietuvą Vilniuje. Matant tokį vaizdą, dažnai sustingsta kūnas ir pasididžiavimo emociją palydi ašara.

Laukia atgaivos sielai
Žibutė Sukackienė, Veiviržėnų kultūros centro mišraus vokalinio ansamblio „Viržis“ vadovė:
– Kolektyvą „Viržis“ ruošiame du vadovai – aš ir Regimantas Šilinskas. Su šiuo kolektyvu į Lietuvos dainų šventę vyksime antrą kartą. Nemanau, kad iškovota teisė dalyvauti respublikinėje Dainų šventėje yra aukščiausias pasiekimas. Dalyvavimas konkursuose ir laimėtos vietos (kategorija) labiau atskleidžia kolektyvo meninį lygį.
Žinodami savo kolektyvo galimybes ir pajėgumą, ruošėmės šiai Dainų šventei: per trumpą laiką buvo pasiektas išmoktų dainų rekordas – 15 naujų ir prisiminta 10 jau dainuotų dainų. Smagu, kad perėjom atranką, nenuvylėm komisijos (daugelį dainų jau buvome dainavę Vakarų Lietuvos dainų šventėje 2023 metais, pasikartojome ir šiais metais). Šių metų Dainų šventė švenčia 100 metų sukaktį, vien dėl to ji neeilinė, laukiame gražaus reginio akims, darnaus skambesio ausims ir, žinoma, atgaivos sielai. Dalyvavimas šventėje visada sukelia didelį džiaugsmą ir pasididžiavimą, ypač kai gali vienytis dainoje su visais dalyviais. Smagu jaustis reikalinga didelio ir galingo choro dalimi. Tą jausmą sunku apibūdinti – jį reikia patirti. Yra malonu puoselėti tradicijas ir prisiminti ankstesnes šventes, kurios dažnai sukelia šiltus prisiminimus.
Jeigu kalbame apie patiriamus buitinius nepatogumus, viskas priklauso nuo nusiteikimo: tiesiog tai priimi kaip duotybę – reikia. Nėra blogo oro, kaip sako liaudis, yra tik netinkama apranga. Šiandieninis žmogus nori komforto, bet juk visi nepatogumai laikini. Didžiausias kuriozas buvo, kai atsistojome ne į savo vietą. Nepatenkintoms jaunoms choristėms pareiškus, kad „Viržio“ ansamblio buvimo vieta joms yra netikėtumas, Regimantas atsakė, kad ruoštųsi netikėtumams, nes gyvenime jų dar bus ne vienas…
Daugelis narių tiesiog myli muziką ir dainavimą. Dalyvavimas kolektyve suteikia stiprų bendruomenės jausmą. Kolektyvo nariai dažnai tampa artimais draugais, lyg antrąja šeima. Jie teigia: „Kiekvienas pasirodymas yra jaudinantis ir įsimintinas, tai suteikia daug džiaugsmo“; „Noras realizuoti save. Tarpusavio sutarimas, bend­ravimas. Koncertai, išvykos. Geri atsiliepimai motyvuoja. Patinka dainuoti. Dainų šventės repertuaras sudėtingas – manėm, kad neįveiksim, juk mes ne choras. Bet susitelkėme ir pasiekėme savo. Laiko visada trūksta, bet kai žinai repeticijų laiką, planuoji, tai ir atrandi.“ Tokių švenčių atmosferą galima nusakyti tokiais epitetais: „pakili ir iškilminga“, „širdžiai artima ir bendruomeniška“, „kupina pasididžiavimo“.

„Minija“ dalyvauja nuo 1975-ųjų
Birutė Oželienė, Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Minija“ vadovė:
– Šių metų respublikinė Dainų šventė man, kaip vadovei, bus 15-a. Be abejo, iškovota teisė dalyvauti yra didelis pasiekimas, tačiau jeigu kalbame apie kolektyvo meninį lygį, − tai tik vienas iš vertinimo kriterijų.
Meno kolektyvai vertinami pagal šiuos kriterijus: 1) pagal atrinkimą į Dainų šventes; 2) pelnymą geriausio mėgėjų meno kolektyvo laureato vardo (apdovanojimą „Aukso paukštės“ prizu) ar nominavimą šiam apdovanojimui gauti; 3) LNKC organizuojami respublikiniai konkursai, kuriuose nustatomas mėgėjų meno kolektyvų meninis lygis. I kategorija suteikiama aukščiausio meninio lygio meno kolektyvui, kuris respublikiniuose konkursiniuose renginiuose ar apžiūrose įvertintas nuo 85 iki 100 balų. Kolektyvų kategorijos peržiūrimos kas ketveri metai po Dainų šventės, pagal veiklą pakeliamos arba mažinamos. ,,Minijos“ ansamblis dalyvauja visose Dainų šventėse nuo 1975 m. „Aukso paukštės“ apdovanojimas gautas 2006 m., I kategorija išlaikoma nuo suteikimo.
Šių metų Dainų ir šokių šventė jubiliejinė, manau, kad padarysime viską, kad ji būtų nuostabi. „Minijiečiai“ per tiek metų apsiprato su buitiniais nepatogumais, kad ir kokie jie bebūtų. Dažnai po visos dienos repeticijų atrodo, kad, grįžęs į nakvynei skirtas mokyklos patalpas, krisi ant čiužinio ir nieko nebenorėsi. Bet taip nėra. Ansamblio nariai atsiveža gitarų ir kartais vos ne iki paryčių liejasi dainos, taip sulaukiama eilės į dušą nusimaudyti… O ryte vėl repeticijos aikštėse, nesvarbu, ar saulė, ar lietus… Tik norėtųsi didesnio dėmesio nors patiems vyriausiems Šokių dienos dalyviams, kad jiems po visos dienos repeticijų nereikėtų miegoti ant grindų.
Ypatinga yra šventės atmosfera. Labai sunku nusakyti tą jausmą. Tai tiesiog jausmų lavina. Reikia joje dalyvauti. Reikia pabūti toje virtuvėje. Dienos skiriamos bendram tikslui. Ir yra nuostabu, kai bendrai dirbant įvyksta stebuklas… Žiūrint galutinį rezultatą, šiurpuliukai eina per kūną, skruostu rieda ašara…

Lietuvoje Dainų šventės tradicija prasidėjo tik 1924 m., net 50 metų vėliau už Estiją (1869 m.) ir Latviją (1873 m.). Vėliau Vakarų Europoje Dainų švenčių sąjūdis nuslūgo, paskutinė tokia šventė Vokietijoje įvyko 1928 m. Trijose Baltijos valstybėse Dainų švenčių tradicija pirmiausia sietina su nacionalinio sąmoningumo žadinimu, nacionalinio išsivadavimo judėjimu. Pirmoji Klaipėdos krašto Dainų šventė įvyko 1927 m.

Saviveiklininkų įspūdžiai
Ką žmonėms reiškia buvimas meno kolektyvo nariu, siūlau išgirsti iš Gargždų kultūros centro dainų ir šokių ansamblio „Minija“ kolektyvo narių.
„Minijietė“ Vilma Tirevičienė:
– Įsiminė atsitikimas iš 2018 m. dainų šventės. Šokome kartu su JAV Kanados Toronto lietuvių tautinių šokių ansambliu „Gintaras“. Paskutinio koncerto metu šokant jie mums į delnus įdėjo savo šalies vėliavos ženkliukus. Buvo taip miela.
„Minijietė“ Gintarė Pučinskienė:
– Dalyvauju 5-oje Dainų šventėje. Pirmoji − 1994 metais vykusi Pasaulio lietuvių dainų šventė, tuomet buvau dar moksleivė. Ši šventė įsiminė labiausiai dėl kolektyvo vienybės, linksmybių, dainų ir šokių iki ryto. Įsimintinos ir 2009 metų „Amžių sutartinė“ bei 2018 metų „Vardan tos…“ Labai laukiam Šimtmečio šventės! Ar saulės kaitra, ar lietaus gausa, niekas nėra baisu, kai pilni stadionai šokėjų susikabinę šoka kartu. Visi įsimintini įvykiai kolektyvo narius linksmina iki šiol, tik tuos nuotykius mes vieni ir žinome… Džiugu, kad „Minijos“ ansamblio nariai yra daug metų drauge. Už Jus – „Minijiečiai“!!!
„Minijietė“ Nerija Valinčienė:
– Pirmą kartą su „Minija“ Dainų šventėje dalyvavau 1985 metais. Šiemet bus turbūt šeštoji… Kas skatina dalyvauti tokiuose renginiuose? Tai pirmiausia bendrystė, buvimas kartu su tokiais pačiais truputį pakvaišusiais, su savo kolektyvu, tikra šeima. Labai svarbu ir jausmas, kad esi Lietuvos kultūros dalis, kad drauge su kitais kuri ir puoselėji tą kultūrą. Neapsakomi įspūdžiai būna stadione, kai aplink matai tūkstančius akių, girdi palaikymo šūksnius, ovacijas, jau nekalbu apie šventės finalą – tada sukyla pasididžiavimo savo Tėvyne, savo miestu, savo ansambliu jausmas. O prisiminimų yra įvairių: kaip į šventę važiavome traukiniu, kaip sriubą valgėme šakute, nes šaukštų niekas tiesiog nedavė, kaip vyrai keliavo į parduotuvę visiems šokėjams maišelių, kuriuos dėjomės į batus, kad kojos nesušlaptų per lietų, kaip per pertraukėles dar turėjome jėgų žaisti „žiužį“…

Komentaras
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Indrė SLIUŽINSKAITĖ:
– Šimtmečio Dainų šventėje dalyvaus 33 Klaipėdos rajono kolektyvai, iš viso 610 saviveiklininkų.
Klaipėdos rajono savivaldybės biudžete 2024 m. numatyta 20 000 Eur Dainų šventės pasirengimui ir organizacinėms išlaidoms – transporto išlaidoms kolektyvams šventės metu Vilniuje, atributikai. Taip pat iš Savivaldybės biudžeto skirta lėšų kultūros įstaigų mėgėjų meno kolektyvų tautinių kostiumų įsigijimui ir atnaujinimui, iš viso 50 000 Eur: 2023 m. buvo skirta 32 000 Eur, 2024 m. – 18 000 Eur.
Jubiliejinėje Dainų šventės eisenoje Klaipėdos rajono dalyviai išsiskirs rankose nešamomis nendrių puokštėmis, simbolizuojančiomis 4 vandenų kraštą. Taip pat dėmesį atkreipsime „4 vandenų krašto“ skarelėmis. Eisenos dalyviai praeis trejus vartus. Praeidami pro pirmuosius „Kalbos vartus“ dalyviai ištars palinkėjimą Lietuvai lietuvininkų ir bendrine kalba „Vėlijam gliukį didelį stukį“ – „Linkime laimės didžiulį glėbį“. Praeidami „Šokio vartus“ išsiskirs 4 vandenų krašto motyvu – bangos šokio judesiu. „Dainos vartuose“ skambės dainos, atspindinčios mūsų krašto vandenis, motyvas.
Didžiuojamės Klaipėdos rajono mėgėjų šokių kolektyvų vadovais, kurie dalyvaudami Dainų šventės Šokių dienoje asistuos pačioje šokių aikštėje: Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Minija“ vadovė Birutė Oželienė, Vėžaičių kultūros centro šokių studijos „Karuselė“ vadovė Ingrida Sutkienė, Gargždų muzikos mokyklos mergaičių liaudiškų šokių grupės „Sūkurėlis“ vadovas Laurynas Krasauskas. Tačiau be galo didžiuojamės visais mūsų rajono saviveiklininkais, vadovais ir tiesiog kiekvienu, skyrusiu ir vis dar skiriančiu begalę laiko ir jėgų Dainų šventės pasiruošimui. Iš širdies linkime puikiausiai atstovauti, reprezentuoti Klaipėdos rajonui, jo kultūrai ir tradicijoms.

Kalbėjosi
Egidijus ŽIEDAS
A. VALAIČIO nuotr.