Šimtmečio sodybos Lyveriuose nominacija šeimininkus įkvepia

Dovilų seniūnijoje Šimtmečio sodybos konkurso-apžiūros organizatorių dėmesį labiausiai patraukė viena iš trijų čia išsaugotų šišioniškių sodybų Lyverių kaime. Joje įsikūrusios Irenos ir Alvydo Balsių bei Janinos ir Petro Grauslių šeimos per kelis dešimtmečius savo teritorijas pavertė įspūdinga erdve su augalų, medžio, akmens ir metalo kompozicijomis. Čia dera ir praeities reliktai, ir šiuolaikiniai ženklai. Už etnokultūros elementų puoselėjimą, kraštovaizdžio tradicijų kūrimą ir aplinkos puoselėjimą šiems nominantams įteikti Klaipėdos rajono savivaldybės padėkos raštai.

Praeities ir šiuolaikiniai akcentai

Tipiškas raudonų plytų Klaipėdos kraštui būdingos architektūros gyvenamasis namas ilgas ir tvirtas. Dokumentai rodo, kad jis pastatytas 1919 metais – kitąmet sukaks šimtmetis. Namo, kuriame nuo praėjusio šimtmečio gyventojai kūrė savo gyvenimą, istorija tokia pat įdomi kaip ir žmonių. Tačiau kas po tiek metų ją papasakos… Tikėti ar ne, kad namo šeimininkas turėjęs dvi meilužes, kurios varžėsi dėl jo turto. Taigi šis sudeginęs namo dokumentus. Ar tikrai jis pinigus namo statybai užsidirbo versdamasis kontrabanda – per sieną varydamas galvijus, žąsis? Šiaip ar taip turtingo šeimininko būta. Pokariu nacionalizuotas gražus raudonų plytų gyvenamasis namas tapo daugiabučiu, kuriame buvo apgyvendinti būsto neturintys, nelabai svetimą turtą tausojantys ūkio darbininkai.

Šiuolaikiniai pasitaikė rūpestingi šeimininkai – sodybai neleidžia senti. Dabar sodyba priklauso trims šeimoms, bet labiausiai jos aplinką puoselėja Balsiai ir Grausliai. Čia atsidūręs pasijunti lyg rojuje, su meile sukurtame iš augalijos, akmenų, medžių ir metalo. Sodybos šeimininkai išsaugoję ir praeitį menančius akcentus – akmenimis grįsto kelio atkarpą, dalį senomis čerpėmis dengto stogo, ir sukūrę šiuolaikiškų mažosios architektūros elementų. Šioje grožio oazėje dera ir praeities reliktai, ir šiuolaikinio gyvenimo ženklai.

„Mūsų seniūnijoje yra senų sodybų, tačiau taip išpuoselėta teritorija – viena iš nedaugelio. Lyverių šimtametės sodybos šeimininkai užsikrėtę grožio liga“, – šypsojosi Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė.

Kaimo ypatumą liudija akmenys

Petras Grauslys patikino, jog gražindamas aplinką jau beveik 20 metų gydo savo širdį. Tuomet abu su žmona nusprendė prie namų panaikinti daržo lysves ir pradėjo sodinti gėles, dekoratyvinius augalus. Petras ėmė tempti iš laukų į sodybą akmenis. Didelių ir mažesnių riedulių prisivilko. Lyveriai, anot jo, akmenynas, tarpukariu čia veikė akmens skaldykla. Taigi Grauslių sodybos teritoriją puošiantys akmenys – šio kaimo ypatumą liudijantys akcentai. „Anas akmuo savo forma primena mūsų šalies kontūrus su visais joje esančiais regionais“, – įsitikinęs patriotizmo nestokojantis pašnekovas.

P. Grauslys prisipažino, jog akmenys jį traukia nuo vaikystės. Juos skaldė ir mūrijo originalius dalykus. Pirmiausia įrengė baseinėlį, po to sumūrijo lauko židinį. Neduodantys ramybės akmenys virto gražiais daiktais, papuošusiais šeimai priklausančią teritoriją. Mažosios architektūros elementai nukeliavo iki tvenkinio sklypo pakraštyje. O ten – iš akmenų sumūrytas tiltelis.

Nesvetimas Petrui ir medis – visokių kompozicijų sugalvojęs, netgi namelį, primenantį koplytstulpį, sumeistravęs pelėdai.

Jo žmona Janina rūpestingai sodina ir prižiūri gėlynus. Grausliai puošia savo sodybą pagal savo supratimą, negailėdami nei jėgų, nei pinigų. Nė patys nepajunta, kaip atsiranda naujas architektūros elementas puoselėjamoje sodybos erdvėje. „Vakarais atsisėdame pavėsinėje pasidžiaugti tuo, ką sukūrėme“, – šypsojosi Grausliai.

O ką jiems reiškia šis apdovanojimas? „Širdį glosto šimtmečio apdovanojimas, – neslėpė sutuoktiniai. – Išskirtinis – postūmis daugiau tvarkytis.“

Šimtmečio apdovanojimas – išskirtinis

Už savo sodybos aplinkos grožio puoselėjimą I. ir A. Balsius ne kartą apdovanojo Dovilų seniūnija. Prieš kelerius metus rajono Savivaldybė įvertino kaip vieną gražiausiai tvarkomą sodybą šioje seniūnijoje. Tačiau I. Balsienė prisipažino, jog šis apdovanojimas – garbingiausias. Ji prasitarė, kad šeimoje džiugus ir kitas įvykis: valstybės atkūrimo šimtmečio metais gimė pirmasis anūkas.

Irena pasakojo, jog prieš 26 metus atsikraustę į šią sodybą, rado šiukšlyną. Pradėję tvarkytis prie namo, nusileido iki Skinijos upelio. Išsaugojo jų teritorijoje esančią akmenimis grįsto kelio atkarpą. Jos vyras Alvydas, nagingas metalo darbų meistras, pagamino įdomių dekoratyvinių elementų, pagyvinančių augalų kompozicijas. Gėlėmis rūpinasi Irena, tačiau prisideda ir Alvydas: iš molio ir samanų sukūrė krokodilą primenančią kompoziciją.

Nagingasis Alvydas iš medžio sumeistravo stalą ir suolus, sūpynes. „Aplinką tvarkome, dirbame visi – abu su vyru, sūnus ir marti. Su kaimynais nekonkuruojame“, – šypsojosi Irena. Iš tiesų šeimai idėjų nepritrūksta. Net nudžiūvusio medžio kelmo nesunaikino – šis papuošė erdvę lankoje, tolėliau nuo namų.

Lyveriuose sukurta grožio oazė traukia akį, kelia džiaugsmą ne tik sodybos šeimininkams.

Virginija LAPIENĖ

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.