• 9 gruodžio, 2021
|

Širdies ritmo sutrikimai – įspėjimas apie būtiną pagalbą

Vaistinių lentynos lūžta nuo cheminių preparatų, skirtų gydyti širdies ir kraujagyslių ligas. Bet ar daug žmonių gali pasidžiaugti, kad įkopę į penktąją dešimtį neturi širdies ritmo sutrikimų, vadinamųjų permušimų?

Yra žmonių, kurių širdis ilgam išlieka jauna. Širdies amžių nėra lengva nustatyti. Be poilsio varinėdama kraują, širdis aprūpina visas ląsteles deguonimi ir maisto medžiagomis. Per vieną parą ji sugeba susitraukti apie 100 tūkstančių kartų. Kol širdis sveika, mes netgi nesusimąstome, kaip jai pavyksta nepavargti. Unikalus širdies raumuo sudarytas iš kardiomicitų. Šios ląstelės turi gebėjimą atsinaujinti. Vaikystėje tai vyksta greičiau, o vėliau šis procesas lėtėja. Širdis vienodu ritmu varinėja kraują. Ramybės būsenoje širdis plaka nuo 60 ir 100 dūžių per minutę. Kuo žmogus jaunesnis ir sveikesnis, tuo širdis rečiau susitraukia. Yra žinoma, kad profesionalių sportininkų širdies ritmas gali būti 40 tvinksnių per minutę. Niekuo nesergantis žmogus neturi jausti širdies plakimo. Kad su širdimi kažkas negerai, įtarimai kyla, kai ji ima plakti dažnai, retai arba neritmiškai.

Yra svarbu žinoti, kas lemia rit­mišką širdies darbą. Širdis veikia kaip pompa, kurią sudaro keturios kameros: du skilveliai ir du prieširdžiai. Skilvelius ir prieširdžius skiria vožtuvai, neleidžiantys kraujui tekėti atgal. Kad širdis galėtų susitraukinėti, specialios ląstelės skleidžia elektros impulsus, taip sudaro laidžioji sistema. Iš pradžių impulsas atsiranda dešiniajame prieširdyje – sinuso mazge. Jo tikslas – užvesti širdį, kad ji plaktų 60–90 dūžių per minutę ritmu. Vėliau signalas sklinda į kairįjį prieširdį, tada – į skilvelius. Širdies susitraukimai vyksta periodiškai. Jei laiko intervalas tarp susitraukimų ima svyruoti, šis sutrikimas vadinamas aritmija.

Ne laiku vykstantys širdies susitraukimai dar vadinami ekstasistolėmis. Jei sveikata gera, atsitiktiniai permušimai gali būti nepavojingi. Pavyzdžiui, širdis gali dažniau plakti susijaudinus, supykus, netgi iš džiaugsmo ar dėl fizinio krūvio, pradėjus prakaituoti, karščiuoti, pakilus kraujospūdžiui. Maždaug 7 iš 10 žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijų. Per parą jų gali būti keliasdešimt, ir nieko baisaus, nes tai normalu.

Tačiau yra grėsmingų permušimų. Jei širdis susitraukinėja pernelyg retai, toks širdies ritmo sutrikimas vadinamas bradikardija (rečiau kaip 50 kartų per minutę). Tokiu atveju širdis nesugeba perpumpuoti pakankamai kraujo, žmogui darosi silpna, svaigsta galva, jis gali apalpti, prarasti sąmonę. Dėl to labiausiai kenčia galvos smegenys, kurios yra jautrios deguonies badui. Ilgainiui širdis plečiasi, storėja jos sienelės, vystosi širdies nepakankamumas, gali ištikti insultas.

Jei širdis pernelyg dažnai plaka, toks ritmo sutrikimas vadinamas tachikardija (pulsas dažnesnis nei 100 tvinksnių per minutę). Tai taip pat blogai, nes širdis dirba veltui, išeikvoja daug energijos, o svarbiems organams trūksta deguonies ir maisto medžiagų. Žmogus jaučia dusulį, gali netekti sąmonės.

Vienas dažniausių širdies ritmo sutrikimų – prieširdžių virpėjimas. Prieširdžiams virpant, elektriniai impulsai atsiranda skirtingose prieširdžių vietose, būna chaotiškai, prieširdžių skaidulos trūkčioja, bet nespėja mechaniškai susitraukti. Tačiau nustačius prieširdžių virpėjimą, didžiausias pavojus kyla ne dėl ritmo sutrikimo, bet dėl galimų tromboembolinių komplikacijų, nes neišstumtas kraujas užsibūna ir gali susidaryti krešulių. Ilgainiui širdies raumuo pradeda silpti, jis nesugeba normaliai susitraukti, todėl ima plėstis. Tai gali sukelti širdies nepakankamumą.

Gali išsivystyti ir skilvelių virpėjimas, dėl kurio ištinka staigi klinikinė mirtis. Dėl šios patologijos žmogus per šešias sekundes netenka sąmonės, jei nėra gaivinamas, jis miršta.

Kai širdis ima šlubuoti sulaukus brandaus amžiaus, gydytojai linkę aiškinti, kad tai susiję su senėjimu, pavyzdžiui, yra žinoma, kad širdies raumens jungiamojo audinio išvešėjimas keičia elektros impulsų laidumą, taip pat širdį alina infekcijos, įvairios lėtinės ligos, negydomas aukštas kraujospūdis.

Tačiau neretai širdies ritmas pradeda šlubuoti jauniems darbingo amžiaus žmonėms, kuriuos vargina lėtinis nuovargis, nesugebėjimas atsipalaiduoti, užmiršti dienos rūpesčius. Neramios mintys apie tai, kas bus ateityje, neišsipildžiusios svajones, kaltės ar gėdos jausmas gali smarkiai pažeisti jautriausią žmogaus organą – širdį.

Kartais širdies ritmo sutrikimai praeina savaime, nors jie gali pasikartoti ir sukelti komplikacijų. Negalima numoti ranka, jei žmogus dažnai jaučia pernelyg lėtą ar greitą širdies plakimą, neįprastą virpėjimą krūtinėje ar kakle, skausmą širdies plote, dusulį, silpnumą. Tai gali būti įspėjimas, kad reikia kardiologo pagalbos.

Edita ČESNAVIČIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių