Šiukšlių tvarkymo vadžių atleisti neketina

Nemokėjau rinkliavos už šiukšles ir neketinu mokėti – taip kategoriškai „Bangos“ žurnalistei neseniai pareiškė vieno sodo sklypo sodininkų bendrijoje savininkė rinkliavą administruojančiai VšĮ „Gargždų švara“ už privatų sodo sklypą mokesčio nemokėjusi nuo pat 2012 m. Įstaiga pernai dėl skolų įspėjo apie 4 000 klientų, iš kurių maždaug pusė nusprendė nerizikuoti ir susimokėjo nelaukę antstolių. Savivaldybei pavaldi „Gargždų švara“ primena, kad skolų nurašymo diena neišauš, nes Klaipėdos rajone rinkliava įvesta pagal visos Lietuvos ir juolab Europos pavyzdį – siekiant civilizuotai tvarkyti ir apskaityti buityje susidarančias atliekas.

Antstoliams iškart neatiduoda

Rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą Klaipėdos rajone įvesta prieš ketverius metus, tačiau dalis atliekų turėtojų su tokiu tvarkos mokesčiu sutikti vis dar nelinkę. VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus informavo, kad metinės rinkliavos nesumokėjusiems turto savininkams siunčiami įspėjimai – tai vidinė įstaigos ikiteisminio proceso tvarka. Jei įspėjimai skolininkų nesudrausmina, kreipiamasi į teismą, kuris oficialiai priteisia skolą, o ją išieškoti perduodama antstoliams. Įstaigos juristė Dovilė Petraitytė informavo, kad priminimų apie neapmokėtą sąskaitą per metus išsiunčiama apie 4 000. „Maždaug pusė įspėtų turto savininkų po tokių priemonių skolą sumoka, o likusieji, gavę šaukimą į teismą, susimoka iki posėdžio“, – teigė juristė. Dėl to skolininkų procentas pamečiui mažėja, o Klaipėdos rajono gyventojai darosi supratingesni dėl visuotinai apmokestinto atliekų tvarkymo.

Sodininkams išlygų nedaugės

Nepaisant mažėjančio nemokių gyventojų skaičiaus, kai kurie klien­tai laikosi kategoriškų nuostatų. Gargždiškė pensininkė Jovita Š. „Bangai“ guodėsi, kad pernai gavo VšĮ „Gargždų švara“ pranešimą, jog įstaigai yra skolinga už atliekų surinkimą privačiame sodo sklype už trejus metus. Senjorė teigė neketinanti padengti skolos, nes su viešąja įstaiga nėra pasirašiusi sutarties, neturi konteinerio ir juolab esą sode nekaupia šiukšlių. R. Martinkus pripažino, kad sodininkams (ir ne tik) vis dar neretai tenka priminti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės priimtas sprendimas dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą veikia teisės akto principu. Rinkliavos mokėtojais rajone tapo visi nekilnojamojo turto savininkai.

Individualių namų ar komercinės paskirties patalpų savininkai rinkliavos gali nemokėti tik tuo atveju, jei įrodo patalpas esant nenaudojamas (pateikia elektros ir vandens tiekėjų pažymas) arba faktiškai įrodo, kad tai – statybvietė, nudegęs namas ir pan. Sodininkams, sklype neturintiems pastato, rinkliava netaikoma, o esant sodo paskirties statiniui metinė rinkliava siekia 23 Eur. „Galimybės pateikti pažymas ir įrodyti, kad namelyje negyvenama, sodininkams nėra. Tokia išlyga taikoma, tik jei statinio paskirtis – gyvenamasis namas. Visgi sodininkams yra galimybė taikyti leng­vatų sistemą. Jei Klaipėdos rajono teritorijoje pensininkas turi du turto vienetus, už antrąjį jis gali mokėti 50 proc. mažiau. Tačiau tai galioja tik vienam arba dviese turto objekte gyvenantiems pensinio amžiaus asmenims“, – dėstė R. Martinkus.

Teršėjus rado dalindami konteinerius

Lengviau identifikuoti skolininkus VšĮ „Gargždų švara“ gali ir padedama kompiuterinės sistemos. Neseniai įdiegtas papildomas modulis leidžia administratoriams iš karto matyti, kiek konkrečioje gyvenvietėje ar kvartale yra skolininkų.

Naudodamasi ortofotografijomis įstaiga gali be vargo įvertinti, kokioje būsenoje yra statomas objektas. Juolab kad dažnai turto savininkai bando sukčiauti – kol namas neperduotas Statybos inspekcijai, tol vengia mokėti rinkliavą. Kad daug teoriškai dar statomų namų iš tiesų yra gyvenami, VšĮ „Gargždų švara“ įsitikino rudenį, kai dalijo individualius rūšiavimo konteinerius stiklui, popieriui ir plastmasei. Neseniai įstaiga gavo pluoštą vieno Doviluose gyvenančio piliečio klausimų, mat jam rinkliava paskaičiuota nuo 2015 m. spalio. Vyras širdo, kad aplink įsikūrę kaimynai rinkliavos esą nemoka, o jam tokia priedermė jau taikoma. Doviliškis taip pat stebėjosi, kad mokestis taikomas, nors šeima net neturi konteinerio buitinėms atliekoms. „Mokėtojas identifikuotas dalijant ant­rinių atliekų konteinerius. Nustatyta, kad name gyvenama, o tai reiškia, kad neabejotinai susidaro ir atliekų. Namo savininkas mokėtoju tapo nuo fakto nustatymo datos. Naujų mokėtojų nustatymo galimybę patikrinimų metu leidžia Savivaldybės tarybos priimti teisės aktai“, – informavo R. Martinkus.

Konteinerio neturėjimas neatleidžia nuo rinkliavos lygiai taip pat, kaip įstatymo nežinojimas – nuo atsakomybės. Administratorių teigimu, šią taisyklę jau puikiai supranta naujakuriai. Didelė dalis Sendvario seniūnijoje namus statančiųjų patys atvyksta į įstaigą, informuoja esantys teršėjai ir iš vežėjų būstinės nemokamai pasiima atliekų konteinerį. Pernai ir užpernai išdalinta po maždaug 1 800 konteinerių (120 ar 240 l talpos). Visgi iš jų tik apie 600 pasiėmė nauji mokėtojai. Likusieji – ilgamečiai gyventojai, pribrendę pagaliau pasiimti konteinerį ir atliekas šalinti civilizuotai.


  • Sąskaitas už 2016 m. „Gargždų švara“ vartotojams išsiuntinės pavasarį. Gera žinia ta, kad rinkliava šiemet nebrango. Kitų metų prognozių direktorius R. Martinkus nesiryžo įvardinti. Aplinkos ministerijos teikimu įsigaliojo sprendimas visuose regioniniuose atliekų tvarkymo centruose, taip pat ir Klaipėdoje, įvesti sąvartyno mokestį – po 3 Eur už kiekvieną įvežamą toną. Nepaisant to, kad jau mokamas „vartų mokestis“ už taip pat kiekvieną į sąvartyną įvežamą toną. Tiesa, pirminiame sprendimo projekte buvo kalbama apie 17 Eur mokestį, tad įvestasis – minimalus. Šiemet dėl to išaugusius atliekų priėmimo į sąvartyną kaštus „Gargždų švara“ dengs savo sukauptomis lėšomis.
  • Klaipėdos rajono savivaldybė vienintelė Lietuvoje, turinti rūšiavimo aikštelę savo teritorijoje, iš visų 60 savivaldybių. Visos atliekos, surenkamos iš Klaipėdos rajono gyventojų, vežamos į rūšiavimo aikštelę, kur yra perrūšiuojamos. 2015 m. Klaipėdos rajone surinkta 19 505,7 tonos komunalinių atliekų. Iš šio kiekio Klaipėdos rajono rūšiavimo aikštelėje antriniam perdirbimui buvo išrūšiuota 754,8 t atliekų, kurios buvo perdirbtos ir nepateko į sąvartyną. Tai parodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje individualios rūšiavimo linijos atliekų išrūšiavimo rodiklis yra itin didelis. Iš jų popieriaus – 281,18 t, stiklo – 127 t, plastikinių ir metalinių pakuočių – 255,82 t, biologiškai suyrančių atliekų – 90,84 t. Iš bendro naudojimo antrinių žaliavų surinkimo konteinerių „varpelių“ 2015 m. buvo surinkta 552,97 t, o iš individualių valdų rūšiavimo konteinerių 2015 m. surinkome 93,68 t. Iš viso atliekų deponuota už beveik 1,3 mln. Eur. VšĮ „Gargždų švara“ stebi tendenciją, kad surenkamų atliekų kiekis rajone vis dar auga. 2014 m. surinkta 19 327,1 t, o 2013 m. –18 900 t.
  • 2015 m. Savivaldybės patvirtintomis lengvatomis pasinaudojo 568 asmenys. Suteikta lengvatų už 13 473,83 Eur. Dažniausiai lengvatinė tvarka taikoma tiems mokėtojams, kurie turto objekte gyvena vieni, yra neįgalūs, rajone turi daugiau nei vieną statinį, taip pat, jei atstumas nuo kelio iki sodybos yra didesnis nei 1 km. Speciali komisija kartais taiko ir išimties tvarką. Pavyzdžiui, jei asmeniui iki lengvatinio įkainio trūksta vos kelių procentų numatyto neįgalumo, turto objektas senatvėje dėl formalumų perrašomas paveldėtojams ir pan. Lengvatos netaikomos, jei rinkliavos mokėtojas yra įsiskolinęs už atliekų tvarkymą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content