• 18 rugpjūčio, 2022
|

Skęsta 1,2 proc. paramos inkaras biudžetinėms įstaigoms

Seimo palaimintos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams ir kitoms skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos. Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovai sako esą nemaloniai nustebinti tokiomis permainomis.


Vieninteliai ES
Seimas iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė visas biudžetines įstaigas. Už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 18 susilaikė.
Pataisomis tikimasi sustiprinti nevyriausybinį sektorių. Įstatyme įtvirtinta, kad 1,2 proc. jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio galės gauti tik nevyriausybinis sektorius.
Pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas sakė: „2004 metais Seimą pirmą kartą pasiekė iniciatyva, kaip paskatinti nevyriausybinio sektoriaus plėtrą ir pilietinės visuomenės kūrimą, įtvirtinant paramos nuo sumokėto GPM mechanizmą. Tuomet idėja buvo aiški ir nedviprasmiška. Šis paramos būdas turi būti skirtas nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų plėtrai, pilietinei visuomenei stiprinti. Vis dėlto paskutinėse pataisų svarstymo stadijose atsirado naujų siūlymų, į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos biudžetinės įstaigos. Dabar Europos Sąjungoje esame vienintelė šalis, leidžianti tokią hibridinę paramos priemonę. Atėjo laikas ištaisyti šią istorinę klaidą.“
Pasak A. Bagdono, biudžetines įstaigas ir toliau bus galima remti ir kitais būdais. Tam pritarė ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas: „Nevyriausybinės organizacijos paprastai viešąsias paslaugas teikia empatiškiau ir efektyviau nei tai daro valstybinės institucijos. Štai Vaikų ar Jaunimo linija jau du dešimtmečius gelbėja žmones nuo savižudybių ir tai daro daug efektyviau nei tai daro bet kuri valstybinė institucija. Tuo tarpu jų finansavimas išskirtinai priklauso nuo žmonių aukojamų pinigų. Ypatingo dėmesio reikalauja švietimo įstaigos. Priėmus įstatymą nereiškia, kad jos negalės gauti paramos ar labdaros. Jos ir toliau galės gauti GPM dalį, bet tėvai turės registruoti labdaros-paramos fondą, deklaruoti filantropinius labdaringus tikslus ir toliau remti mokyklą.“
Numatoma, jog Labdaros ir paramos įstatymo pataisos įsigalios 2025 m. sausio 1 d.


Sprendžia mokyklos taryba
Valstybinė mokesčių inspekcija yra sudariusi daugiausia paramos 2021-aisiais metais (2022-ųjų metų duomenys dar skaičiuojami) gavusių įstaigų dešimtuką. Pirmoje vietoje – 679 rėmėjus pritraukusi ir apie 18 tūkst. Eur paramos surinkusi Gargždų „Minijos“ progimnazija. Jos direktorius Julius Gindulis „Bangai“ teigė, kad Seime patvirtintas pataisas kaip įstaigos vadovas vertina neigiamai. „Surinkdavome nuo 15 iki 20 tūkst. Eur. Šias lėšas naudodavome pagal mokyklos tarybos sprendimą, o ne direktoriaus. Yra tvarkos aprašas, pagal kurį yra išdalijami šie pinigai: dalis lieka klasių vadovams, kurie su tėvų žinia juos išleidžia pagal klasės poreikius, o ta dalis, kuri lieka mokyklai, mokyklos taryba nusprendžia, kur juos panaudoti“, – paaiškino J. Gindulis. Jis akcentavo, kad mokyklos taryboje yra ir tėvų, ir mokytojų, ir moksleivių atstovų, tad sprendimai priimami atsižvelgiant į visų pozicijas. Dažniausiai būdavo įsigyjama informacinių technologijų priemonių, baldų. Pradinių klasių vadovai pirkdavo tai, kas jiems reikalinga. „Jei prezidentas pasirašys šias Seimo priimtas pataisas, tuomet išties teks kurti fondus. Aišku, tai pareikalaus daug laiko, pastangų. Juk fondo turi būti ir valdyba, ir nuostatai“, – kalbėjo „Minijos“ progimnazijos direktorius.
Lyderių dešimtuke pagal surenkamą paramą ir Gargždų lopšelis-darželis „Saulutė“. 2021-aisiais metais įstaigai pavyko pritraukti 239 rėmėjus ir surinkti per 6 340 Eur paramos. Įstaigos vadovė Lina Petrauskienė, paklausta, kaip vertina Seimo pataisas, sunkiai rinko žodžius: „Labai liūdna, nes tą paramą mes leisdavome labai atsakingai. Pirmiausia orientuodavomės ne į bendrus darželio, o į vaikų poreikius. Pavyzdžiui, atnaujindavome baldus, nes nepakanka valstybės krepšelio, pastarasis daugiausia skiriamas ugdymo priemonėms (ikimokykliniame ugdyme ugdymo priemonės yra žaislai). O Savivaldybės skiriamų lėšų taip pat viskam neužtenka. Tėvų skiriami procentai tikrai gelbėdavo: ir baldus atnaujindavome, ir grindis. Po tokių Seimo sprendimų materialinė bazė, gerbūvis prastės.“
Kaip seksis įgyvendinti siūlymą patiems tėvams regist­ruoti labdaros ir paramos fondą, L. Petrauskienės nuomone, sunku ką nors prognozuoti, nes patirties tokios nėra. Juolab labai svarbu, kad būtų iniciatyvių tėvų. Iki šiol, kad būtų pritraukta paramos, dirbdavo daug pedagogų, vis paragindavo tėvus, primindavo, o dabar fonde, jei bus keli žmonės, sudėtingiau. „Tačiau nepabandęs nežinosi“, – pridūrė ji.


Aktyvių nėra daug
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis tvirtino tą patį: „Labai liūdna. Mes surinkdavome maždaug apie 6 000 Eur. Kam panaudoti lėšas, spręsdavo mokyklos taryba. Dalis lėšų paprastai būdavo nukreipiama knygoms įsigyti: tiek toms, kurios privalomos pagal programą, tiek laisvalaikio skaitiniams. Taip pat investuodavome į ugdymo sąlygų gerinimą, pavyzdžiui, žaliuzių įsigijimą ir pan. Pinigai nebūdavo dideli, bet ženkliai pagerindavo sąlygas.“ Anot pašnekovo, dabar beliks Savivaldybės prašyti didesnio prisidėjimo. A. Alčausko nuomone, iki šiol buvusi paramos tvarka veikė efektyviai, niekas ja nepiktnaudžiavo, skiriama parama tarsi vėl grįždavo į valstybę, į biudžetinę įstaigą. O dabar bus bandoma paramos įstaigoms tvarką išrasti iš naujo, siūloma tėvams kurti fondus.
Anot Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorės Laimos Navickienės, puiku būtų, jeigu tai darytų tėvai. „Bet aktyvių tėvų nėra tiek daug, ypač kaimiškose vietovėse. Be to, tie 1,2 proc. buvo nuo pajamų mokesčio, kuris ir taip atskaičiuojamas, o čia būtų papildomos tėvų lėšos (abejotina, ar daug tokių tėvų atsirastų, bent mūsų įstaigoje)“, – svarstė ji. Gimnazijos surenkama parama iš 1,2 proc. kito: 2019 m. surinko 2 600 Eur, 2020 m. – 2 300 Eur, 2021 m. – 2 200 Eur. Kam skirtos lėšos? „Ikimokyklinio skyriaus žaidimų aikštelei, informacinių technologijų priemonėms, pas­kutinių 2 metų parama – lauko klasei (kupolui) įrengti. Visada numatoma tokioms priemonėms, kam neskiriama ar nepakanka Savivaldybės lėšų“, – paaiškino L. Navickienė.
Dvi atžalas auginanti Indrė Beržanskienė „Bangai“ sakė, jog visada 1,2 proc. pervesdavo būtent biudžetinėms įstaigoms ir toks Seimo sprendimas išties liūdina: „Dabar žengiamas žingsnis atgal. Vėl prasidės rinkliavos klasėse žaliuzėms ir pan.“


Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO
asociatyvi nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių