Skiepytis nuo COVID-19 dar nevėlu:

virusas niekur nedingo, mirtingumas išlieka didelis

Jau nuo gegužės 1 dienos nebedirbs Gargžduose veikęs Mobilusis patikros punktas dėl COVID-19, kuris buvo įkurdintas šalia buvusio policijos komisariato pastato, Gamyklos g. Antigenų tyrimų atlikimą organizuos šeimos gydytojai, jie bus atliekami poliklinikose.
Ribojimų dėl pandemijos vis mažėja, sergamumas taip pat nuslopęs, tačiau epidemiologiniu požiūriu reikšmingas ir signalizuojantis, jog vis dar labai didelė tikimybė susitikti su virusu. Mirčių rodiklis išlieka aukštas. Dar nevėlu pasiskiepyti!

Ne vienkartinė akcija
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė „Bangai“ akcentavo, kad Lietuva tebėra juodajame fone, dėl to bet kurioje aplinkoje turime didelę tikimybę apsikrėsti. „Taip, atvejų skaičius sumažėjo: anksčiau skaičiuodavome šimtais, tūkstančiais, o dabar dešimtimis, šimtais. Tačiau pandemijos mastu skaičiai tebėra dideli. Koronavirusas nebuvo vienkartinė akcija, ši liga tebekelia didžiulę grėsmę“, – pabrėžė A. Syminienė.
Ji atkreipė dėmesį, jog suserga žmonių išties jau žymiai mažiau, tačiau mirtingumo rodiklis išlieka aukštas. Per kovo mėnesį Klaipėdos rajone mirė 10 žmonių, iš kurių 8 neskiepyti, o vienas skiepytas tik dviem dozėmis, tad jau buvo tikimybė, kad pirmosios vakcinos neapsaugos. „Peržiūrėjau paskutiniuosius 78 mirčių atvejus. Kas miršta? Vyresni žmonės ir dažniausiai neskiepyti. 10 mirusių yra gimę iki 1938-ųjų metų, visi neskiepyti. Ką tai rodo? Manau, jog juos vaikai arba anūkai įtikino nesiskiepyti, nes tokio amžiaus žmonės jau yra mažiau socialiai aktyvūs, pasitiki savo artimos aplinkos patarimais, nuomone. Aišku, yra sakančiųjų, kad jau seni mirė… Tačiau kodėl turėtume nurašyti senjorus?“ – retoriškai klausia Gargždų skyriaus vedėja A. Syminienė.

Aktualiausia – senjorams
A. Syminienės atlikta analizė rodo, kad gimusiųjų iki 1940-ųjų metų mirė 31 (iš nagrinėtų 78 mirties atvejų). 17 buvo neskiepyti, 7 buvo pasiskiepiję prieš daugiau kaip šešis mėnesius ar net metus. Jų imunitetas jau buvo nusilpęs. „Juk skiepas yra tiktai galimybė sunkiai nesirgti, bet tai nėra garantija, kad viruso apskritai bus išvengta. Juolab matome, kad yra daug pakartotinių susirgimo atvejų. Tai rodo, kad ne po kiekvieno susirgimo ir ne po kiekvienos vakcinos išsivysto imunitetas“, – dėstė A. Syminienė.
Gimusiųjų iki 1950-ųjų mirė 16, iš jų 11 neskiepyti, trys vakcinuoti prieš daugiau nei šešis mėnesius. „Vadinasi, trečio skiepo nebuvo. Matyt, žmogus po antrosios dozės galbūt sukarščiavo ar blogai pasijuto ir pabijojo trečiosios. Labai apmaudu“, – sakė pašnekovė. Anot jos, gimusiųjų iki 1970-ųjų mirė šeši. „Žinant tokią statistiką, kai aprimo sergamumas, aistros dėl vakcinacijos, galbūt jau pats laikas apsispręsti ir pasiskiepyti. Jei turite, pavyzdžiui, 80-ies metų močiutę, tai patarkite jai, pasirūpinkite jos sveikata. Skaičiai, mirtingumas kalba patys už save“, – įsitikinusi A. Syminienė. Ji akcentavo nekalbanti apie ketvirtąją dozę, šis klausimas bus sprendžiamas rudenį. Dabar pats laikas pasiskiepyti tiems, kurie yra neskiepyti arba kuriems trūksta trečiosios dozės. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems lėtinių ligų.

Savigyda nerekomenduojama
„Mitas, jog vakcina gali išprovokuoti lėtines ligas, gali atsirasti kontraindikacijų. Viskas yra priešingai. Statistiškai skaičiuojama, jog vienas miršta nuo kovido, o beveik trys – su kovidu. Būtent nepasiskiepijusiems kovidas dažnai pažadina jų lėtines ligas“, – kalbėjo Gargždų skyriaus vedėja. Pajutus simptomus ji ragina visus susisiekti su šeimos gydytoju, kuris visada pasakys, kur tirtis, kaip izoliuotis, kad žmogus nepasiklystų informacijos pertekliuje, kuris yra internete. „Šiuo metu labai paplitusi ne tik savigyda, bet ir savidiagnostika. Tai ydinga“, – neabejoja pašnekovė.
Šiuo metu, kai nebėra sergamumo piko, šeimos gydytojo institucija, A. Syminienės įsitikinimu, turėtų peržiūrėti prisirašiusius pacientus, paskambinti nepasiskiepijusiems, paraginti juos, ypač senjorus. Juk žmogui kartais ir tereikia tik paskatinimo, kad jis apsispręstų.
Epidemiologė ragina nenumoti ranka ir į rekomendacijas. „Užsidėkite kaukę tiek eidami į vaistinę, tiek į masinį renginį. Taip apsaugosite tiek save, tiek kitus. Jei nebėra izoliacijos, tai vis tiek reikėtų elgtis sąmoningai. Jei susirgo artimasis, jau nebeiti į koncertą, pasiprašyti nuotolinio darbo“, – būti budrius ir sąmoningus ragino ji.

Tenka ir nurašyti
Gargždų PSPC skiepų planavimo kabinete dirbanti Raimonda Rumšienė informavo, jog šiuo metu skiepijimosi tempai rajone maži. Labai mažai pirminių dūrių. Dažniausiai asmenys atvyksta ant­ram, trečiam dūriui. Kartais tenka nurašyti vakcinas dėl pasibaigusio galiojimo laiko, dėl nebetinkamumo naudoti po vakcinos atšildymo. Kartais nurašomi keli vienetai, kartais – šimtai. R. Rumšienė, paklausta, ar ateina skiepytis ukrainiečių, atsakė: „Ukrainiečių skiepytis ateina, bet nedaug, didesnis atvykstančių ukrainiečių skaičius buvo 2022 m. balandžio mėnesį – 15 žmonių, kovo mėnesį – 6 žmonės.“

Tai žinotina
Klaipėdos rajono savivaldybėje šiuo metu serga 137 žmonės. Mirė nuo COVID-19 – 101, su COVID-19 – 284. Lietuvoje serga 11 601, mirčių – 9 090 nuo koronaviruso, o su koranavirusu – 18 511.

KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Miglė MIKALAUSKAITĖ: „Šiuo metu rajono gydymo įstaigose yra pakankamai vakcinų (apie 400 vnt.), jų atsargos nuolat papildomos, tiekimo sutrikimų iš Sveikatos apsaugos ministerijos sandėlių nėra. Turime tiek vaikiškų, tiek suaugusiesiems skirtų vakcinų. Klaipėdos rajone labiausiai pageidaujamos yra „Comirnaty“ („Pfizer“) ir „Janssen“ vakcinos, todėl jos ir užsakomos.“

Agnė ADOMAITĖ