Smulkieji pieno ūkiai traukiasi

UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ Klaipėdos skyriaus duomenimis, rajone trečius metus mažėja kontroliuojamų melžiamų karvių skaičius. Pagrindinė priežastis – mažų bandų šeimininkai, laikantys 1–20 karvių, traukiasi iš prekinės gamybos.

Produktyviausia rajone ūkininkės Irenos Lachaj banda. Vidutinis primilžis iš karvės – 7 952 kg pieno stabilus trejetą metų. Pernai rajone vidutinis primilžis buvo 6 228 kg per metus arba sumažėjo 112 kg, palyginti su 2012 m. Šalies ūkiuose vidutiniškai primelžta po 6 385 kg pieno iš karvės.

Klaipėdos rajone 1020 kiemų laikomos 4 693 melžiamos karvės, o kontroliuojamos 2 875 – tik 61,3 proc.

UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ Klaipėdos skyriaus duomenimis, rajone trečius metus mažėja kontroliuojamų melžiamų karvių skaičius: 2011 m. buvo 3 168, 2012 m. – 3 094, o pernai – 219 mažiau. Pasak šio skyriaus vadovės Janinos Grikšienės, pagrindinė priežastis – mažų bandų šeimininkai, laikantys 1–20 karvių, traukiasi iš prekinės gamybos.

Svyravo ir primilžių iš vienos karvės rezultatai: praėjusiais metais vidutinis pieno primilžis – 6 228 kg per metus arba sumažėjo 112 kg nei 2012 m. Tačiau pieno kokybiniai rodikliai beveik nekinta – pernai vidutinis pieno riebumas siekė 4,33 proc., o baltymų kiekis – 3,30 proc.

Pernai karvių Lietuvoje sumažėjo nuo 317,4 tūkst. iki 311 tūkst. Šalies ūkiuose vidutinis primilžis praėjusiais metais – 6 385 kg pieno, o rajone – 6 228 kg.

Produktyviausia banda rajone – ūkininkės I. Lachaj iš Kapstatų kaimo: praėjusiais metais vidutinis primilžis iš karvės – 7 952 kg pieno, kurio riebumas – 4,60 proc., o baltymų kiekis – 3,27 proc. Tiek pat primelžė ir 2012 m., vos keliolika kilogramų mažiau 2011 m. J. Grikšienė stebėjosi, kaip pavyko išlaikyti tokį bandos produktyvumą 3 metus. Jos nuomone, šiame pienininkystės ūkyje labai gerai subalansuotas šėrimas. „O tai vienas iš svarbiausių veiksnių. Ūkininkė stebi primilžio bei kitus pieno rodiklius ir analizuoja šėrimą“, – kalbėjo J. Grikšienė.

I. Lachaj bandoje, antroje pagal dydį rajone, – 107 kontroliuojamos melžiamos karvės.

Ūkininkas B. Markauskas iš Trušelių kaimo laiko 61 melžiamą karvę: vidutinis primilžis – 7 921 kg per metus. Pieno riebumas – 4,43 proc., baltymų kiekis – 3,32 proc.

Endriejave ūkininkaujantis Andrius Vainius pernai iš karvės primelžė vidutiniškai 7 748 kg pieno, kurio riebumas – 4,23 proc., baltymų kiekis – 3,32 proc.

Šalpėniškio Alvydo Bočkaus banda irgi viena iš produktyviausių rajone: vidutinis primilžis – 7 687 kg pieno, kurio riebumas – 4,22 proc., baltymų kiekis – 3,43 proc., o šalpėniškis Robertas Marcinkevičius pernai iš karvės gavo 7 446 kg pieno (riebumas – 4,07 proc., baltymų kiekis – 3,28 proc.).

Praėjusiais metais nė viena kontroliuojama banda neperžengė 8 tūkst. kilogramų produktyvumo ribos. „Iki tol porą metų tiek iš karvės vidutiniškai gaudavo ūkininkas Manfredas Skroblys. Tačiau, jos teigimu, šis pakeitęs požiūrį: reikia tausoti bandą, nes gyvulys brangus. „Šiuo metu melžiama karvė kainuoja apie 3,5 tūkst. litų. Bet kur gauti produktyvų gyvulį?“ – kalbėjo pašnekovė.

Didžiausia kontroliuojama banda – 224 melžiamos karvės: tiek laiko ūkininkas Romas Liaudanskas iš Peskojų kaimo.

Mažiausios bandos – nuo 1 iki 5 karvių. Rajone jų yra 25, jose laikomos 57 karvės.

Nuo 6 iki 10 – 23 bandos, jose 172 karvės.

Nuo 11 iki 50 – 15 bandų, jose 424 karvės. Nuo 51 iki 100 – 13 bandų, jose 903 karvės. Nuo 101 karvės – 5 bandos, jose 690 karvių.

Ūkininkų bandose daugiausia laikoma Lietuvos juodmargių. Senojo genotipo Lietuvos juodmargės laikomos viename ūkyje. Be to, pienininkystės ūkiuose yra holšteinų veislės, Lietuvos žalųjų, Danijos žalųjų, Švedijos juodmargių.

Ūkininkų komentarai

• Irena Lachaj: „Produktyvumą lemia stabili bandos šėrimo kontrolė. Melžiamoms karvėms reikalingi suderinti energetiniai ir baltyminiai pašarai. Paruošiame mišinį iš šienainio, kukurūzų siloso ir kombinuotųjų pašarų, kurį išdalijame gyvuliams. Suėda visą, nes negali „išsirinkti“.

  Siekiame subalansuoto šėrimo išlaikant gyvulių sveikatingumą. Bandoje – holšteinizuotos Lietuvos juodmargės. Gyvulių produktyvumą didiname genetiniu pagrindu. Turiu pridurti, kad nuolat stebime karvių elgseną: atrajoja ar panašiai.“

• Manfredas Skroblys: „Kiek karvei duodi, tiek ji atiduoda. Produktyvumą lemia 60 proc. pašarai, o 40 proc. – genetika, melžiamų karvių amžius bei kiti veiksniai.

  Taigi rūpinamės karvių racionu – kasmet atliekame visų pašarų tyrimą, kad žinotume jų kokybę. Dėkingos gamtos sąlygos sudarė puikias galimybes šiam žiemojimo sezonui paruošti itin kokybišką pašarą: žoliniuose augaluose buvo daug baltyminių medžiagų. Raciono pagrindas – šienainis ir kukurūzų silosas kartu su kombinuotaisiais pašarais, kuriuos ruošiame savo ūkyje. Perkame soją, rapsus bei mineralinius ir kitus priedus, malame savo užaugintus grūdus ir maišome. Gaminti patiems brangiau, tačiau naudingiau, nes žinai, kuo šeri gyvulius. Optimaliausias primilžis – 8 tūkst. kg pieno iš karvės per metus. Didinant produktyvumą, didėja pieno savikaina. Beje, per paskutiniuosius porą metų atnaujinome bandą: pernai 40 proc. buvo pirmaveršės.“