Šparagų derlius „sprogo“ vienu metu

Šį šaltą pavasarį teko palūkėti lietuviškų šparagų. Gargždų turguje jie pasirodė praėjusį šeštadienį. Vieną pirmųjų ankstyvųjų daržovių atranda vis daugiau augintojų ir vartotojų. Klaipėdos rajone netradiciniam verslui ryžosi jauni ūkininkai, kurių teigimu, juos maistui vartoja daugiausia jauni žmonės. Tačiau dėl pandemijos jau antrą sezoną sudėtinga realizuoti šparagų derlių.

Suvėlavęs pavasaris – ne į naudą

Šparagų derlius – tik kartą per metus, nuo ankstyvo pavasario, kai pradeda dygti ūgliai, iki birželio. O šiemet ilgai su sniegu, šalčiu grūmęsis šis žengė lėtai. Taigi vienos pirmųjų ankstyvųjų daržovių sezonas sutrumpėjo.

Daugiau nei prieš savaitę šparagus skinti pradėjusi lapiškė Jurgita Butkė akcentavo, jog šparagams būtina drėgmė ir šiluma. Juos auginantiems ūkininkams kyla problemų dėl pavasarinių šalnų, kritulių stygiaus – reikalinga laistymo sistema. „Šiemet pavasaris vėluoja – šalčiai pakando pirmųjų ūglių viršūnėles“, – atskleidė ūkininkė.

Šias daržoves J. Butkė augina 20 arų. Prieš 5 metus pradėjusi auginti šią netradicinę daržovę, ji ketina plėsti jų plotą. Jurgita pasirinko vieną iš trijų šparagų rūšių – žaliuosius (dar yra baltieji, violetiniai), nes ji labiau patinka pirkėjams. „Taigi derliaus nėra daug – aprūpinu draugus, pažįstamus, bendradarbius. Skinu jaunus ūglius, kad būtų nesumedėję, kokybiški. Esant karščiui, šparagai greitai auga ir medėja“, – dėstė J. Butkė. Už ryšelį šparagų ūkininkė prašo 2,5 euro.

Nerimas dėl realizacijos

Praėjusį šeštadienį Gargždų turguje buvo prekiaujama ūkininkės Rimantės Juciūtės iš Bareikų kaimo (Veiviržėnų seniūnijos) užaugintais šparagais, žaliaisiais ir violetiniais. 300 g kainavo 3 eurus. „Šiemet skiname pirmąjį tikrąjį derlių, o iki tol auginome, – atskleidė ūkininkė, šioms daržovėms skyrusi pusę hektaro. – Bet šis pavasaris sudėtingas, stipriai vėlavo. Gerai, kad balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje nesudygo ūgliai, nes būtų nušalę“, – guodėsi ūkininkė.

Ūkininkas iš Dauparų Tomas Karalius, auginantis 1,2 ha šparagų, nerimauja – tris savaites vėluojant pavasariui, jie „sušoko“ vienu metu. Kaip parduoti derlių, kai dėl pandemijos neveikia restoranai, kavinės, kuriems anksčiau realizuodavo? Kai kurie iš jų netgi bankrutavę. Nuo praėjusio pandeminio pavasario ūkininką persekioja netikrumas. „Per dieną parduodame tik apie 5 kg šparagų, jų kaina – 5–7 eurai už kg. Gal dar atsivers viešojo maitinimo įmonės, ir situacija pasikeis“, – vylėsi T. Karalius, neketinantis plėsti šparagų plotą.

Pagiriamasis žodis daržovei

Mūsų ūkininkų užaugintų šparagų skonis skiriasi nei atvežtų iš užsienio. Dabar yra galimybė gardžiuotis šiomis organizmui naudingomis daržovėmis. Biomedicinos mokslų daktarės, LSU docentės ir mitybos specialistės Sandrijos Čapkauskienės teigimu, šparagai pasižymi antidiabetinėmis (gerina insulino sekreciją), antioksidacinėmis, lipidus mažinančiomis, kepenis saugančiomis, antivėžinėmis priešuždegiminėmis savybėmis, yra natūralus diuretikas, saugo nuo neurodegeneracinių ligų, depresijos, stiprina imuninę sistemą.

Šparagai turi daug skaidulų, kurios aktyvina žarnyno peristaltiką, mažina cholesterolio koncentraciją, šalina toksinus.

Šparaguose gausu vaistingųjų medžiagų, vitamino K, B grupės vitaminų (B1, B2, B3, B6, B9), vitamino A, vitaminų E ir C, taip pat seleno, vario, magnio, fosforo, kalio, cinko.

Plonų smidrų lupti nereikia, o kietus stiebus rekomenduojama nulupti. Kepti minimalioje temperatūroje, gaminti minimaliai trumpą laiką – 3 min. vieną pusę, 3 min. – kitą pusę su minimaliu riebalų kiekiu. Galima dėti šparagus į salotas, susmulkinti suteikia skonio ir spalvos omletui, tinka su grikiais, perlinėmis kruopomis ir makaronais, ypač pagardinus alyvuogių aliejumi.

Virginija LAPIENĖ