Standartas Europoje, bet naujovė Lietuvoje – į Seimą nuo 21-erių

Daug laiko buvo diskutuojama, ar nereikėtų į valstybės valdymą įnešti naujų vėjų ir paskatinti jaunimą labiau įsitraukti į politinio gyvenimo verpetus. Vieni teigia, jog sumažinta kandidatų į Seimą amžiaus riba leistų geriau atstovauti jaunimo interesams, kiti – jog jaunas žmogus neturi gyvenimiškos patirties dalyvauti įstatymų priėmimo procese. Tačiau balandžio 21 d. priimta LR Konstitucijos pataisa, sumažinanti kandidatų į parlamentą amžiaus ribą nuo 25-erių iki 21-erių metų. Tokį amžiaus cenzą Europoje taiko vos keturios šalys: Italija, Graikija, Kipras ir Lietuva. „Banga“ domėjosi, kaip šią pataisą vertina politikos atstovai.

Atstovaus jaunimo interesams
Už šią daugybę diskusijų interneto erdvėje sukėlusią Konstitucijos pataisą balsavo 101 parlamentaras, 4 buvo prieš, susilaikė 22 Seimo nariai. Kaip rašoma BNS išplatintame pranešime žiniasklaidai, iš 141 Seimo nario tėra vienas parlamentaras, jaunesnis nei 30 metų – Marius Matijošaitis. Pats politikas teigia, kad ši Konstitucijos pataisa yra praktiškas žingsnis, leisiantis jaunimui suprasti, jog jų nuomonė – svarbi.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doc. dr. Mažvydo Jastramskio, vos kelios demokratinės valstybės Europoje taiko 25 metų ribą, o kandidatavimas į parlamentą nuo 21-erių – standartas Europoje. „Parlamentas visų pirma yra atstovaujamoji institucija, todėl joje turėtų būti atstovaujami visi valstybės piliečiai, nepriklausomai nuo jų socialinės, kultūrinės ir t. t. grupės. Kartelės nuleidimas leis geriau atstovauti jaunesniems piliečiams, į jų interesus būtų daugiau atsižvelgiama įstatymų priėmimo procese“, – atstovavimo perspektyvų naudą įžvelgia dr. M. Jastramskis.
Geresniu jaunimo interesų atstovavimu džiaugiasi ir „Žinau, ką renku“ tinklo atstovė Rugilė Andrejevskytė. Ji teigia, jog jaunuomenės įsitraukimas į politinius procesus auga, bet lėtai, o dažna to priežastis, kad politikai nelaiko jaunųjų rinkėjų svarbiais dėl žemo aktyvumo. „Taip tarsi patenkame į užburtą ratą, todėl būtent ankstesnė galimybė kandidatuoti patiems galėtų jaunus žmones paskatinti įsitraukti į politiką. O išrinkus daugiau jaunesnių Seimo narių – jauniems žmonėms matyti daugiau bendraamžių politikoje, sulaukti dėmesio ir galbūt geresnio jų interesų atstovavimo“, – tikina R. Andrejevskytė.
„Žinau, ką renku“ tinklo atstovė pažymi, kad ši Konstitucijos pataisa gali paskatinti jaunimą labiau įsitraukti į politiką, tačiau tam svarbus partijų vadovų atvirumas ir pagalba. Norint, kad jaunesnių nei 30 metų parlamentarų skaičius pakiltų aukščiau už vieną, reikia, kad partijos leistų jauniems žmonėms įrodyti savo kompetencijas ir kandidatuoti ne tik sąrašo pabaigoje. Taip pat svarbu jauniesiems politikams suteikti galimybę kandidatuoti savivaldoje ir vienmandatėse apygardose. „O jauni kandidatai turės įrodyti rinkėjams, kad yra verti jų balso“, – teigia R. Andrejevskytė.
Klaipėdos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė išskiria, jog bus įdomu stebėti valstybės valdymo procesą – Seime susitiks trys kartos. „Jaunimas parodys polėkį, entuziazmą, iniciatyvą, vidurinioji karta – kompetenciją, jėgą, patirtį, senjorai – išmintį“, – akcentuoja specialistė ir priduria, kad Seimas – ne šeima, tad jaunas žmogus gali atsidurti „tarp priekalo ir kūjo“.

Išsiskiria kartų požiūriai
Jaunuomenė labiau linkusi tikėti, jog kandidatavimas į parlamentą nuo 21-erių suteiks galimybę pasireikšti ir atstovauti savo interesams. Vilniaus universiteto Politikos mokslų pirmakursė Vanesa Niurnaitytė pasakoja, jog sumažinta kandidatų į Seimą amžiaus riba paskatins jaunimą labiau domėtis politikos aktualijomis, įsitraukti į politinį gyvenimą. Paklausta, ar teko šia tema diskutuoti su bendraamžiais, studentė atsakė, jog aptarė nusistovėjusią nuomonę – jauniems žmonėms trūksta patirties. „Visgi tam, kad žmogus galėtų patekti į Seimą, reikia surinkti tam tikrą skaičių balsų, o tam, kad rinkėjai už tą kandidatą balsuotų, reikia kuo nors pasižymėti“, – akcentuoja V. Niurnaitytė ir priduria, kad tai gali tapti paskata veikti, nors neigiamai apie šią pataisą atsiliepiančių jaunuolių yra.
Jaunystė – ne tik gėris, reikia įrodyti ir kompetencijas bei pranašumus, nes lemiamą balsą skiria rinkėjai. „Žinau, ką renku“ tinklo atstovė R. Andrejevskytė dalijasi, jog didesnė amžiaus, patirčių ir nuomonių įvairovė rinkimuose yra svarbi. Dažnai girdima, kad politikoje trūksta naujų veidų, bet rinkimų rezultatai rodo kitaip – naujiems politikams sunku prasiskinti kelią į parlamentą. „Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jauni žmonės turės mažiau patirties. Kaip rodo mūsų tinklo savanorių patirtis, jaunimas įsitraukia į jaunimo organizacijų veiklas ir taip įgyja patirties, todėl negalima būtų sakyti, jog jie neturi patirties politikoje. Juk ar tikrai kiekvienas vyresnio amžiaus parlamentaras būtinai turi daugiau politinio dalyvavimo arba veikimo patirties?“ – klausimą kelia tinklo atstovė.
Štai labiau patyrę rinkėjai ir politikos atstovai tikina, jog tikėtis didelių permainų valstybės valdyme dėl sumažėjusios kandidatų amžiaus ribos neverta. Politologas dr. M. Jastramskis teigia, kad rinkėjai ir jų balsavimo motyvai yra skirtingi. „Pagal rinkėjų amžių (nacionalinės rinkiminės studijos duomenys), daugumos Seimo partijų rinkėjų amžiaus vidurkis yra tarp 50 ir 60 metų, todėl sunku tikėtis, kad jie urmu pradės balsuoti už itin jaunus parlamentarus, jei darome prielaidą, kad daugelis rinkėjų renkasi panašius pagal save“, – akcentuoja dr. M. Jastramskis pridurdamas, kad Konstitucijos pataisa suteiks galimybę į partijų sąrašus įtraukti jaunesnius kandidatus, tad vienas kitas į Seimą gali patekti.
Panašios nuomonės laikosi ir Jaunimo reikalų koordinatorė A. Radžienė. Specialistė teigia, kad pataisą, sumažinančią kandidatų į parlamentą amžiaus ribą, priima santūriai, o darbą Seime lygina su didele atsakomybe. „Ar nebus našta ne pagal pečius 21 metų jaunuoliui atsakomybė Seime? Ar jis netaps kažkieno įrankiu? Ar vėliau nesigailės, kad per anksti užsikrovė visuomenės atsakomybę dar nesusitvarkęs asmeninių atsakomybių ir neišnaudoję jaunystės galimybių?“ – mąsto A. Radžienė.
Jaunimo reikalų koordinatorė tikina, jog valstybės valdyme iššūkių daug, svarbu, kad jaunas žmogus nenusiviltų. Darbas parlamente reikalauja ne tik motyvacijos, bet ir patirties bei išminties, kuri įgyjama su metais: „Dabar dalyvaujant konkurse į bet kokias pareigas reikalaujamas tam tikras išsilavinimas, kalbų mokėjimas, įgytos bendrosios kompetencijos – tai kaip suspėti tai įgyti per porą metų po gimnazijos baigimo?“

Politikos galimybės rajone
A. Radžienė dalijasi, jog politika ne itin skiriasi nuo kitų profesinių sričių, todėl svarbu ugdyti sąžiningumą, atsakomybę, iniciatyvumą, iškalbą, drąsą. „Dirbdama jaunimo politikos srityje matau, jog šiandieninis jaunimas neišnaudoja jiems sudarytų galimybių šioms kompetencijoms ugdytis. Būsimajam jaunam politikui svarbu išmokti dalyvauti sprendimų priėmime, čia yra galimybė būti renkamam ir dalyvauti Savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos veikloje. Visą informaciją galima rasti puslapyje www.klaipedos-r.lt, rubrikoje „Informacija jaunimui“, – informuoja specialistė ir akcentuoja, kad rajone itin daug programų, kur jaunimas gali ugdyti politikai svarbias savybes. Tai Jaunimo savanoriška tarnyba, nepilnamečių įdarbinimo vasarą projektas, galimybė įsitraukti į neformalųjį švietimą Gargždų atvirame jaunimo centre ir jaunimo iniciatyvų programose.

Gabrielė ČIUNKAITĖ