Stebėti žiniasklaidą Lietuvoje pirmą kartą padeda dirbtinis intelektas
Įsibėgėjant XXI amžiui, pažangiausios technologijos veržiasi į pačias įvairiausias sritis, kurdamos papildomą vertę ir suteikdamos naujas galimybes. Jos pakeičia ir žmones su ausinėmis, ištisas valandas besiklausančius radijo ir televizijos laidų ir išgirstus žodžius klaviatūra verčiančius rašytiniu tekstu.
Pirmajai Lietuvoje atlikti tokio pobūdžio darbus žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovei „Mediaskopas“ jau kurį laiką padeda dirbtinis intelektas – automatinio lietuvių kalbos atpažinimo sistema, sukurta Estijos mokslininkų, dirbančių Kibernetikos institute prie Talino technologijų universiteto.
Ši technologija ne tik beveik realiu laiku garsinį tekstą verčia rašytiniu, bet ir puikiai tarnauja paieškai – įvedus žodį ar frazę, sistema randa tikslias televizijos ir radijo laidų vietas, kuriose nuskambėjo ieškomas tekstas, taip vartotojui sudarydama galimybę susipažinti su jam aktualia vaizdo ir garso medžiaga.
„Svarbi ne tik žiniose ar kitose laidose pranešama žodinė informacija, bet ir tai, kaip ji pateikiama – vaizdas, balsas, intonacijos. Dažnai žmogus nori pamatyti ir išgirsti konkrečią vietą, kur buvo paminėtas jis pats, jo kompanija ar jam svarbūs faktai. Be to, kalbos atpažinimo technologijos leidžia aprėpti beveik visą eterio laiką. Žmogui nebebūtina pačiam žiūrėti ar klausytis žinių. Jis taip pat turi galimybę susidaryti retrospektyvinį vaizdą – sužinoti, kas viena ar kita tema buvo kalbėta anksčiau, kokie argumentai buvo pateikiami. Ir tai yra didžiulis privalumas“, – sako „Mediaskopo“ direktorė Jūratė Stankuvienė.
Pasak jos, pasitelkti mokslininkus ir pritaikyti šnekos atpažinimo technologijas televizijos ir radijo laidų stebėsenai pirmasis sugalvojo Svenas-Erikas Heinsoo, įmonių grupės „Balti Meediamonitooringu Grupp Oü“, Lietuvoje valdančios bendrovę „Mediaskopas“, generalinis direktorius. Sistema, skirta estų kalbai, kuri startavo anksčiau nei lietuviška, šiuo metu naudojasi daugiau nei 90 proc. šiai įmonių grupei priklausančios Estijos žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės klientų. Abiejų šalių vartotojų spektras labai platus: nuo politikos formuotojų, verslininkų – iki Bažnyčios atstovų.
„Mediaskopo“ vadovė akcentuoja, kad automatinio kalbos atpažinimo sistema, kaip ir kitos bendrovėje taikomos technologijos – tekstiniai pranešimai vos pasirodžius aktualiai informacijai, greitas ir patogus paieškos ir analizės įrankis – leidžia stebėti komunikacijos parametrus realiu laiku ir nedelsiant reaguoti į pokyčius.
„Savo klientams esame tarsi dronas virš žiniasklaidos ir socialinės medijos lauko – jei pamatome jam ką nors svarbaus, galime pritraukti ir išryškinti. Taip pat suteikiame galimybę pamatyti, kaip formuojamas įvaizdis, visuomenės nuomonė, valdomos krizės ir dar daugelį kitų parametrų. Tai svarbu ir naudinga rūpinantis reputacija, stebint tendencijas, verslo žvalgybai, marketingui, personalui. Inovatyvių technologijų dėka mes dabar galime tikrai daug kuo padėti, pasiekiant ir konkurencinį pranašumą“, – sako Jūratė Stankuvienė.
„Mediaskopas“ yra didžiausia Lietuvoje žiniasklaidos stebėsenos ir analizės sprendimus teikianti bendrovė, savo veiklą pradėjusi 1998 m. ir šiuo metu turinti daugiau nei 250 klientų – Lietuvos ir užsienio verslo bei valstybės institucijų. 2014 m. Estijos įmonių grupei „Balti Meediamonitooringu Grupp OÜ“ įsigijus „Mediaskopą”, bendrovė tapo šios grupės, valdančios vienintelį Baltijos šalyse žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovių tinklą, įmone. „Mediaskopas“ teikia Lietuvos, o kartu su partneriais – ir Latvijos bei Estijos žiniasklaidos stebėsenos ir analizės paslaugas. Narystė Tarptautinėje žiniasklaidos stebėsenos bendrovių federacijoje (FIBEP) suteikia įmonei galimybę apžvelgti kitų užsienio šalių žiniasklaidą.
Jūratė STANKUVIENĖ
„Mediaskopo“ direktorė
8 620 95729, jurate.stankuviene@mediaskopas.lt
