Studentų idėjos, kurios keičia valstybę: KU festivalyje – realios patirtys ir ateities vizijos
Klaipėdos universiteto (KU) surengtas IV-asis studentų idėjų festivalis-konferencija „Tavo idėjos gali keisti valstybę“ dar kartą įrodė, kad jaunų žmonių iniciatyvos ir įžvalgos tampa svarbia diskusijų apie valstybės ateitį dalimi. Renginys subūrė akademinę bendruomenę, viešojo sektoriaus ir verslo atstovus, o svarbiausia – suteikė erdvę studentams ne tik pristatyti savo tyrimus, bet ir reflektuoti realias patirtis.
Iniciatyvų gausa
Festivalį organizavo KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra. Renginį atidarė Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys, o diskusijas praplėtė kviestiniai svečiai, kalbėję apie karjeros galimybes ir darbo rinkos lūkesčius.
“Šis renginys – tai erdvė, kur teorija susitinka su praktika, o studentų idėjos įgauna realų balsą. Tokios iniciatyvos skatina kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir stiprina dialogą tarp akademinės bendruomenės bei socialinių partnerių“, – pabrėžia vienas iš renginio organizatorių prof. dr. Jaroslav Dvorak.
Renginio programoje netrūko ir kūrybinių iniciatyvų – žurnalistikos studentės Klaudija Audickaitė, Gabija Grigaitė ir Ieva Niekytė pristatė filmą „CARITAS“. Studentų pranešimuose nagrinėtos aktualios temos: migracijos instrumentalizavimas kaip hibridinė grėsmė, nevyriausybinių organizacijų vaidmuo regionų valdyme, dirbtinio intelekto taikymas viešosiose paslaugose bei GPS trikdžių įtaka Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Po bendrosios dalies renginys tęsėsi trijose paralelinėse sesijose, kuriose pristatyta dešimtys studentų tyrimų. Diskusijose analizuotos išmaniųjų miestų plėtros galimybės, savivaldybių veiklos efektyvumas, skaitmeninių paslaugų prieinamumas, piliečių įsitraukimas, socialinių tinklų naudojimas viešajame sektoriuje bei strateginio planavimo ir antikorupcijos klausimai.
Atskiroje sesijoje daug dėmesio skirta nacionaliniam ir informaciniam saugumui – nagrinėti Rusijos informacinio karo naratyvai, ekstremalių situacijų valdymas švietimo įstaigose, gynybos biudžeto struktūra bei karinio rengimo mokyklose perspektyvos.
Renginys subūrė apie 45 pranešėjus, pristačiusius savo idėjas, ir dar kartą patvirtino konferencijos aktualumą. Festivalio tikslas – skatinti studentų mokslinę, analitinę ir kūrybinę veiklą, stiprinti dialogą tarp akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus bei ugdyti pilietiškai aktyvią visuomenę
Konferencijoje ryškiausiai atsiskleidė tai, kad daugelis studentų savo tyrimus grindžia ne vien teorija, bet ir asmenine profesine patirtimi.
Kokybės vadyba per žmogaus patirtį
Studentė Eligija Narbutienė pristatė projektą apie ISO 9001 kokybės vadybos standarto taikymą Sodros veikloje. Savo darbe ji siekia įvertinti, ar teoriniai principai iš tiesų atsispindi kasdienėje praktikoje.
„Kasdienėje veikloje matau, kokią reikšmę turi ne tik teisingai priimti sprendimai, bet ir tai, kaip žmogus yra aptarnaujamas – ar jam suteikiama aiški informacija ir ar jis jaučiasi išgirstas“, – dalijasi ji.
Studentė pabrėžia, kad viešajame sektoriuje kokybė neturėtų būti suprantama vien kaip procedūrų laikymasis.
„Viešosios paslaugos turi būti ne tik teisiškai tikslios, bet ir suprantamos, prieinamos bei orientuotos į žmogų“, – sako studentė.
Jos atliekamas tyrimas apima tiek teorinę analizę, tiek empirinį palyginimą tarp skirtingų specialistų grupių. Pasak autorės, būtent toks požiūris leidžia įvertinti, ar tai, kas numatyta kokybės vadybos sistemoje, atsispindi realiame paslaugų teikime.
Eligija įsitikinusi, kad valstybės pokyčiai prasideda nuo kasdienių patirčių, Jei paslaugos tampa aiškesnės, prieinamesnės ir labiau orientuotos į klientą, didėja žmonių pasitikėjimas viešuoju sektoriumi.
Išmanieji miestai: pažanga ir netolygumai
Violeta Vilniškytė savo projekte analizavo išmaniųjų miestų plėtros galimybes Lietuvos didmiesčiuose. Remdamasi strateginiais dokumentais, ji pastebėjo aiškius skirtumus tarp miestų.
„Išmaniųjų miestų plėtra Lietuvoje vyksta netolygiai – Vilnius yra pažengęs kur kas labiau nei Kaunas ar Klaipėda“, – teigia studentė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad skirtingoms išmaniojo miesto dimensijoms skiriamas nevienodas dėmesys, o tai gali trukdyti visapusiškam vystymuisi. Pasak jos, tik subalansuota plėtra gali visapusiškai atliepti gyventojų poreikius ir užtikrinti efektyvų miesto valdymą.
Studentė pabrėžia, kad ši tema yra neišvengiama ateities dalis.
„Auganti urbanizacija ir technologinė pažanga skatina miestus keistis ir ieškoti išmanių sprendimų. Todėl, anot jos, būtina skirti daugiau dėmesio technologijų integracijai ir ilgalaikei strategijai.
Savivaldos sprendimai – arčiausiai žmogaus
Dovilė Brasaitė konferencijoje pristatė tyrimą apie strateginio planavimo principų taikymą savivaldybių biudžete, remdamasi Plungės rajono savivaldybė pavyzdžiu. Jos darbas išsiskiria tuo, kad remiasi ne tik teorija, bet ir praktine patirtimi dirbant savivaldoje.
„Kartais atrodo, kad biudžetas yra tik skaičių rinkinys, tačiau iš tiesų tai yra vienas svarbiausių įrankių, leidžiančių įgyvendinti strateginius tikslus“, – teigia ji.
Analizuodama dokumentus ir realias situacijas, studentė siekė parodyti, kad nuoseklus planavimas gali padėti išvengti atotrūkio tarp planų ir realybės. „Norėjosi parodyti, kad aiškus planavimas ir nuoseklus jo laikymasis gali padėti išvengti spragų tarp to, kas suplanuota, ir to, kas realiai įvyksta“, – dalijasi ji.
Jos nuomone, efektyvus viešųjų finansų valdymas tiesiogiai veikia žmonių gyvenimo kokybę. Kai biudžetas tampa ne tik finansiniu dokumentu, bet ir realiu strategijos įgyvendinimo įrankiu, atsiranda daugiau skaidrumo, aiškumo ir pasitikėjimo.
Idėjos, kurios peržengia auditorijas
Festivalis dar kartą parodė, kad studentų darbai neapsiriboja auditorijomis – jie paliečia realias visuomenės problemas ir siūlo konkrečius sprendimus. Nuo paslaugų kokybės gerinimo iki miestų plėtros ar savivaldos efektyvumo – kiekviena tema atspindi platesnį siekį kurti pažangesnę valstybę.
Tokios iniciatyvos ne tik ugdo kritinį mąstymą, bet ir skatina studentus patiems tapti ne tik dabarties, bet ir ateities visuomenės kūrėjais.
Organizatoriai tikisi, kad festivalis ir toliau išliks svarbia platforma jaunų žmonių idėjoms skleistis, stiprins bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bei prisidės prie aktyvios pilietinės visuomenės kūrimo
Aistė NOREIKAITĖ
KU nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
