Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per metus padidėjo 4,1 proc.

Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2021 m. trečiojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis.

• Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2021 m. trečiąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 146,5 mln. EUR. Augusios reinvesticijos (526,5 mln. EUR) atsvėrė skolos priemonių (330,5 mln. EUR) ir nuosavybės (49,5 mln. EUR) sumažėjimą (1 pav.). Ataskaitiniu laikotarpiu didėjo investicijos Lenkijos (192,5 mln. EUR), Honkongo (103,6 mln. EUR), Nyderlandų (61,8 mln. EUR) ir Estijos (57,6 mln. EUR), o labiausiai mažėjo Liuksemburgo (–408,5 mln. EUR) kapitalo įmonėse. Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė investicijų padidėjimas didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonėse (177,1 mln. EUR). Taip pat didėjo TUI srautas į finansinės ir draudimo veiklos įmones (72,8 mln. EUR), o investicijos į informacijos ir ryšių veiklos įmones sumažėjo (–115,2 mln. EUR).
• TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 7,4 proc. ir sudarė 593 mln. EUR. Didžiausią pajamų dalį sudarė reinvesticijos (526,5 mln. EUR). Daugiausia TUI pajamų teko Švedijos (127 mln. EUR), Honkongo (105,2 mln. EUR) ir Šveicarijos (72,6 mln. EUR) investuotojams.
• Sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 4,1 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 24,8 mlrd. EUR, arba 46,4 proc. bendrojo vidaus produkto. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 8 927 EUR TUI (2020 m. rugsėjo 30 d. – 8 519 EUR). Didžiausių investuotojų penketą sudaro Vokietija (5,6 mlrd. EUR), Švedija (3,9 mlrd. EUR), Estija (2,9 mlrd. EUR), Nyderlandai (2,2 mlrd. EUR) ir Honkongas (1,4 mlrd. EUR) (2 pav.). Daugiausia TUI pritraukė finansinės ir draudimo veiklos (9,6 mlrd. EUR), apdirbamosios gamybos (3,5 mlrd. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos (2,7 mlrd. EUR) bei nekilnojamojo turto operacijų (2,4 mlrd. EUR) įmonės.
• Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje 2021 m. trečiąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 49,5 mln. EUR. Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Latvijoje (38,6 mln. EUR) ir Estijoje (21,7 mln. EUR); pagal ekonominės veiklos rūšis – didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (60 mln. EUR) veiklos įmonėse.
• TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 55,5 mln. EUR. Didžiąją jų dalį sudarė reinvesticijos (47,6 mln. EUR). Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (44,9 mln. EUR), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonių (33,6 mln. EUR).
• Lietuvos sukauptosios TI užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 9 mlrd. EUR. Lietuvos TI į ES valstybes nares sudarė 50,6, į euro zonos šalis – 43,7, į JAV – 43,6 proc. visų Lietuvos TI užsienyje. Pagal ekonominės veiklos rūšis – profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (4,9 mlrd. EUR) įmonėse.

2021 m. ketvirtojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis skelbsime 2022 m. kovo mėn.

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

Paaiškinimai

Nerezidentas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio ekonominiai interesai yra už tam tikros šalies ekonominės erdvės ribų ir kurio vykdoma ekonominė veikla toje šalyje nėra ilgalaikė (trunka trumpiau nei vienus metus).

Nuosavybės priemonės – įmonės nuosavas kapitalas, kurį sudaro nuosavybės vertybiniai popieriai, reinvesticijos, rezervai, įtraukiami į nuosavą kapitalą.

Reinvesticijos – tiesioginiam investuotojui priklausančio pelno (nuostolio) dalis, kuri buvo nepaskirstyta dividendų forma ir liko įmonėje (proporcingai pagal nerezidentų dalies įmonės įstatiniame kapitale), ir užsienio filialų įplaukos, nepervestos tiesioginiam investuotojui.

Skolos priemonės –paskolos, skolos vertybiniai popieriai, prekybos kreditai ir išankstiniai mokėjimai, kitos mokėtinos ir gautinos sumos.

Tiesioginių investicijų pajamos – paskelbti dividendai už turimas nuosavybės priemones, reinvesticijos ir skolos priemonių palūkanos.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas –per tam tikrą laikotarpį įvykę finansiniai sandoriai.

Lietuvos statistikos departamento informacija