Sukilėlių pėdomis atkartojo Klaipėdos krašto istoriją
Tarp žygio dalyvių buvo gausus Lietuvos karo akademijos kariūnų būrys, šaulių, policininkų ir policijos mokyklos kursantų, mokinių ir patriotinių žygių mėgėjų. Naudodamiesi proga, kad žygiuojama iš „namų“, gausiai dalyvavo ir gargždiškiai, ir aplinkinių vietovių gyventojai.
Tradicinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais 2016“ šiemet vėl nusidriekė per Klaipėdos rajoną. Iš Gargždų į uostamiestį nepabūgę šaltuko žygiavo net 1 529 žmonės – nuo paauglių iki garbaus amžiaus ištvermingų pensininkų. 25 kilometrų maršrutą pirmieji įveikė vos per 4 valandas, tačiau tikslas buvo ne tik įveikti ilgą kelią – žygeiviai atkartojo tikrųjų sukilėlių prieš 93 metus paliktas pėdas.
Pėsčiųjų žygį Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais organizuoja Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos vakarų (jūros) šaulių 3-iąja rinktine, padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iajai rinktinei ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui. Ši patriotinė iniciatyva įgyvendinta jau 15-ąjį kartą.
Patriotinio pobūdžio renginiai, reikalaujantys nemenkos fizinės ištvermės, tampa vis populiaresni. Štai pernai šiame žygyje dalyvavo iki 1 500 dalyvių, o šiemet jų nesumažėjo – užregistruota 1 529. Žygiuoti buvo kviečiami tiek kariai, tiek civiliai iš visos Lietuvos. Organizatoriai jau nesistebėjo, kad istoriniais keliais šiemet žygiavo ne tik Klaipėdos apskrities gyventojai, bet ir svečiai iš Varėnos, Alytaus, Zarasų, Kauno, Vilniaus ir kt. Skelbiama, kad 25 km atstumą įveikti pasiryžęs vyriausias žmogus buvo 79-erių metų vyras, o jauniausias – 12-metis paauglys, žygiavęs su tėvais.
Įspūdinga žygeivių kolona penktadienį apie 22 val. pajudėjo iš Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos. Jų maršrutas driekėsi pro miesto autobusų stotį Laugalių link, vėliau žvyrkeliu pasukant Jonušų kaimo link, dar vėliau – Jakų link. Pastarojo kaimo poilsio aikštelėje žygeiviai sustojo kontrolės poste, pasistiprino kareiviška koše, pailsėjo ir patraukė antrąja maršruto dalimi – praėjo Smeltalės upelį, etnografines Mažosios Lietuvos kapinaites, lauko keliu pasiekė automagistralę ir su uostamiesčiu besiribojančias Sendvario seniūnijos gyvenvietes. Paskutinysis kontrolės punktas buvo numatytas prie Bachmano dvaro, esančio netoli Gindulių gyvenvietės. Į Dragūnų batalioną žygeiviai keliavo palei Danės pakrantę, kirsdami Kretingos ir Šiltnamių gatves Klaipėdos mieste. Iš viso įveikta 14,1 km asfaltu, 6,4 km žvyrkeliu ir 4,5 km lauko keliais.
Žygio organizatoriai dalyvius iš anksto buvo perspėję, kad svarbiausia pasirūpinti tinkama apranga. Ji būtina ne tik dėl lauko temperatūros, kuri tąnakt siekė keliolika laipsnių šalčio. Ilgas maršrutas pėsčiomis ne vienam baigiasi nuospaudomis ant kojų, tad itin svarbu tinkama avalynė, asmeninis prožektorius. Einantieji turėjo sumokėti 3 Eur dalyvio mokestį ir kelyje laikytis vadų nurodymų.
- Žygis skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių, Lietuvos šaulių – savanorių atminimui. Atkartojamas sukilimo dalyvių maršrutas, žygyje užtrunkant tiek pat laiko, kiek Lietuvai atkovoti Klaipėdos ir jos krašto žygiavo mūsų proseneliai. Į Klaipėdą tuomet buvo eita iš daugelio aplinkinių vietovių – Kretingos, Priekulės, Šventosios, Gargždų ir kt. Nors žygis vyksta jau 15 metų, organizatoriai kasmet vis paįvairina maršrutą. Pavyzdžiui, pernai žygiuota pajūriu.
- „Kaip skelbia istoriniai šaltiniai, Klaipėdos sukilimo dalyviai šį miestą šturmavo 1923-iaisiais naktį iš sausio 14-os į 15-ą, o mes, šį įvykį atkartosiančio žygio dalyviai, Klaipėdą „imsime“ viena para vėliau“, – prieš leidžiantis į kelią žiniasklaidai teigė vienas iš pagrindinių organizatorių Algirdas Grublys. Anot jo, pirmaisiais metais į žygį Klaipėdos sukilėlių takais susirinkdavo apie 500 žmonių, vėliau jų gretos augo. „Pagrindinė žygiuojančiųjų dalis – Lietuvos kariuomenės atstovai. Labiausiai džiaugiamės į dalyvių gretas įsiliejančiu jaunimu. Būtent jiems labiausiai stengiamės perteikti paties sukilimo dvasią ir sužadinti jų patriotinius jausmus“, – teigė žygio organizacinio komiteto narys.
