Susidūrimas su šernu už 90 tūkst. eurų
Pavasarį laukiniai gyvūnai tampa aktyvesni – prasidėjus rujos laikotarpiui, jų migracija per kelius gerokai suintensyvėja. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, būtent gegužę fiksuojama daugiausia pranešimų apie keliuose partrenktus gyvūnus. Lietuvos policijos atstovų teigimu, tokių susidūrimų mastas pavasarį prilygsta rudeniniam pikui, o nelaimės kyla net ir tuomet, kai vairuotojai elgiasi atsargiai.
Gegužė – absoliutus lyderis pagal susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių. AAD duomenys rodo, kad būtent šį mėnesį per pastaruosius trejus metus užfiksuota daugiausia pranešimų apie partrenktus gyvūnus. Kasmet jų skaičius viršijo tūkstantį, o 2024 m. peržengė net 1,3 tūkst. ribą. Tai patvirtina ir draudimo bendrovės BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius, kuris pabrėžia, kad gegužę incidentų skaičius pasiekia metų piką.
Pasak BTA atstovo, susidūrimai su laukiniais gyvūnais gali kainuoti labai brangiai. Jis prisimena atvejį, kai susidūrus su šernu naujutėlaitis automobilis tapo neeksploatuojamas.
„Turėjome eismo įvykį, kai po susidūrimo su šernu „Mercedes“ automobilis buvo nurašytas, nes žala viršijo 75 proc. automobilio vertės. Bendra automobilio kaina buvo beveik 90 tūkst. eurų“, – tikina jis. A. Gasparavičiaus teigimu, gyventojai dažnai galvoja, kad laukinis gyvūnas niekam nepriklauso ir po susidūrimo tiesiog išvyksta iš įvykio vietos. Visgi laukinis gyvūnas yra valstybės turtas, o Kelių eismo taisyklės ir draudikų aprašytos vairuotojų pareigos labai aiškiai nurodo, kada būtina informuoti atsakingas institucijas apie susidūrimą su laukiniais gyvūnais. Įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu arba pastebėjus sužeistą gyvūną kelyje, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Informacija apie situaciją vėliau perduodama AAD atstovams, kurie sprendžia, ar į įvykio vietą kviesti artimiausią medžiotojų būrelį, ar laukinių gyvūnų globos specialistus. Taip pat primenama, kad be leidimo paimti nugaišusį gyvūną ar jo dalis iš įvykio vietos draudžiama.
Policijos atstovai skatina vairuotojus naudoti ultragarsinius švilpukus. Jie nedideli, montuojami ant automobilio ir skleidžia žmogui negirdimą garsą, tačiau gyvūnai šį signalą gali išgirsti net 400 metrų atstumu. Tam pritaria ir AAD specialistai, kurie priduria, kad šios priemonės veiksmingumas pastebimas, ypač važiuojant ne mažesniu nei 50 km per valandą greičiu. Tiek policijos, tiek AAD pareigūnai ragina vairuotojus išlikti budrius – keliuose, pažymėtuose ženklu „Laukiniai gyvūnai“, tikimybė netikėtai susidurti su stirna, šernu ar briedžiu yra gerokai didesnė. Jie tikina, kad dėmesingumas, atsargumas ir prevencinės priemonės iš tiesų gelbsti gyvybes.
Pagal pranešimą žiniasklaidai
Asociatyvi nuotr.
