Sutvarkytas mauzoliejus užmena kilmės mįslę

Ilgą laiką apleista netoli Priekulės (Klaipėdos r.) esanti Stragnų koplyčia-mauzoliejus buvo žinoma tik vietiniams gyventojams arba atsitiktiniams klajūnams. Ją restauravus vis daugiau žmonių atranda šį įdomų objektą, susitarus galima užsukti ir vidun. Tiesa, labai daug apie jį nesužinosite – mauzoliejaus istoriją vis dar gaubia paslaptis.

Paminklas mirusiai žmonai

Klaipėdos rajone, į rytus nuo Priekulės istorinio centro ir į šiaurės rytus nuo buvusios Priekulės karčemos, ant aukšto pakrantės pylimo stovi unikalus kultūros paveldo objektas – Stragnų koplyčia-mauzoliejus. Dar visai neseniai apgriuvęs statinys žadino praeivių smalsumą ir kėlė norą užsukti vidun, tačiau tam ryždavosi ne visi, nes mūras buvo aptrupėjęs, pastatas atrodė ant sugriuvimo ribos.

Praeiviams jis keldavo klausimą – o kokia buvo šio raudono, gan nedidelio statinio paskirtis? Laidoti žmones. Deja, visi negausūs duomenys apie koplyčios statytojus – tik iš žmonių prisiminimų. Senieji gyventojai pasakojo, kad koplyčią savo žemėje pastatė masonas Bronackis mirusios žmonos atminimui. Teigiama, kad žmonos palaikai buvo palaidoti jos rūsyje-mauzoliejuje, o viršuje buvo įrengta nedidelė koplyčia pamaldoms. Kita gi versija teigia, jog tai buvo Mitelštetas, tačiau irgi sutinkama, kad priežastis – noras garbingai palaidoti žmoną. Manoma, kad koplyčia pastatyta XIX a. pabaigoje arba XX a. pradžioje.

Iš esmės tokios paskirties statiniai nėra būdingi Mažajai Lietuvai: joje buvo paplitusi liuteronybė, o koplyčios-mauzoliejai būdinga katalikams. Vietos parinkimą mauzoliejui akivaizdžiai lėmė statinio paskirties specifika ir vietovės reljefas – svarbu, kad statinys būtų apsaugotas nuo greta tekančios Minijos potvynių. Kiek atokiau ji ir nuo senosios to meto karčemos sodybų, gamybinių statinių (lentpjūvės, vėjo malūno) komplekso.

Pastatas sumūrytas iš lauko akmenų. Viduje panaudoti natūralūs mažesni rieduliai, o išorėje – stambesni, skaldyti. Pagrindinis vakarinis fasadas buvo iš raudonų plytų, jis turi ryškių neogotikinio stiliaus bruožų. Dvišlaitis stogas buvo dengtas čerpėmis. Po koplyčia įrengtas erdvus rūsys laidojimui.

Ši nedidelė mirties ir maldos šventovė traukė niekdarių akis, pokariu ji buvo stipriai nuniokota: išplėštas mauzoliejus, išniekinti palaikai, išdraskytas koplyčios vidus. Ilgą laiką ji taip ir stovėjo – apgriuvusi ir apiplėšta. Rajono gyventojai daug metų puoselėjo planus ją restauruoti.

Pagaliau norai virto tikrove – pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, koplyčia buvo iš esmės atnaujinta ir tapo dar vienu turistinės traukos objektu. Sutvarkyti pastato pamatai, fasadų akmenų ir plytų mūras, atkurta stogo konstrukcija su čerpių danga, stogo mūriniai karnizai, suremontuoti frontonų bokšteliai. Pagal ikonografinę medžiagą atkurta buvusi koplyčios mūrinė skliautinė perdanga, taip pat medinė perdanga virš rūsio, įstatytos medinės durys.

Jei pasitvirtintų versija, kad Stragnų koplyčią-mauzoliejų statė Bronackis, ji taptų svarbi ir kaip masonų paveldo dalis. Kaip žinoma, tai tarptautinis judėjimas, kurio nariai puoselėja tas pačias etines ir metafizines vertybes. Bronackis priklausė Klaipėdos masonų ložei „Memfis“. Paslaptingieji masonai kėlė daug smalsumo vietiniams gyventojams, gal dėl to jie sugalvojo, kad neįprasta šiam kraštui koplyčia – masonų išmonė? Kad ir kaip būtų, aplankius šią vietą verta prisimingi masonus, kurie siekė skleisti humanistines, švietėjiškas idėjas, ugdyti dvasią ir protą, akcentavo žmogiško tobulėjimo svarbą. Klaipėdos masonai užsiėmė labdara, aktyviai įsijungė į miesto kultūrinį gyvenimą: organizuodavo įvairius renginius – koncertus, vaidinimus ir pan.

Ką dar aplankyti?

Šiandien čia gali apsilankyti tiek pavieniai lankytojai, tiek organizuojamos ekskursijos. Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė pasakoja, kad koplyčioje įrengta audiosistema, kurioje įgarsinta jos istorija ir legendos. „Koplyčia sezono metu – nuo gegužės 1 iki rugpjūčio 31 dienos – šeštadieniais atvira pavieniams lankytojams. Retkarčiais čia vyksta ir renginiai – pernai buvo Muziejų naktis, Europos paveldo dienos“, – teigia direktorė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja Sonata Šmatauskienė kviečia aplinkinių rajonų gyventojus apsilankyti koplyčioje dėl jos istorinės vertės, nes tai išskirtinis objektas ne tik Priekulės seniūnijoje, bet ir visame Klaipėdos regione, nes, kaip jau minėta, yra nebūdingas Mažajai Lietuvai. Kadangi koplyčia yra šalia Minijos upės, kurios kitas krantas ribojasi su Priekulės Vingio parku, savivaldybės turizmo plėtros plane iki 2030 metų numatyta įrengti patekimą pėstiesiems į koplyčią per Minijos upę iš Vingio parko.

S. Bučnytė informuoja, kad Gargždų krašto muziejuje ir jo filialuose kiekvieną paskutinį mėnesio šeštadienį siūlomos edukacijos šeimai, kurios kaskart vyksta vis kitame muziejuje. „Koplyčia rugsėjo mėnesį taps stotele ekskursijoje, rengiamoje Europos paveldo dienoms, kai bus kalbama tema „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“, – pasakojo muziejaus direktorė.

Pageidaujantiems ekskursijos priimami užsakymai tel.: 8 696 26 175 arba 8 656 15501. O kad pamatytumėte dar daugiau, į turistinį maršrutą galite įtraukti Gargždų krašto muziejų, Agluonėnų etnografinių sodybų kompleksą, Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejų, rašytojos Ievos Simonaitytės memorialinį muziejų, Jono Gižo etnografinę sodybą, kurioje galima sužinoti apie laivadirbio amatą.

Užsak.