Šv. Marijos Magdalenos atlaidų tradicija telkia bendruomeniškumui
Žolelė prie žiedelio, lapelio – atidžiai rišo talkininkai žolynų vainiko kompoziciją Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje. Į tą įvairiaspalvę pynę įpintos ne tik laukuose ir pievose augančios Dievo dovanos – gėlės, vaistažolės, javų varpos, bet kartu rišosi ir žmonių bendrystė, pildėsi suvokimas, kad daug rankų didžią naštą pakelia. Toje didžiųjų vainikų, kurių pynėmis puošiama bažnyčios erdvė ir Šv. Magdalenos paveikslas, pynimo talkoje vyrauja pagarba Dievo namams, pokalbiuose skleidžiasi prisiminimai apie senolių tradicijas ir jaučiasi prasmingiausios parapijos šventės – Šv. Marijos Magdalenos atlaidų – palaimingas laukimas.
Veiviržėniškių kartos ir epochos keičiasi, tačiau Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijiečiai gyvąją tradiciją – Šv. Marijos Magdalenos atlaidus – tęsia jau trečiąjį šimtmetį ir turi siekiamybę juos įrašyti į Nematerialųjį kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Parapijos ir bibliotekos bendrystė
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Veiviržėnų filialas įgyvendina projektą „Bendruomeniškumą skatinanti tradicija Veiviržėnuose“, kuriam finansavimas gautas iš Lietuvos žemės ūkio ministerijos.
„Džiaugiuosi, kad šiandieninė biblioteka laužo įprastus standartus ir ne tik išduoda knygas, organizuoja renginius, užsiima informaciniu gyventojų švietimu, bet ir įvairiausiais būdais prisideda prie bendruomeniškumo skatinimo, nematerialių vertybių išsaugojimo, tokių kaip Šv. Marijos Magdalenos atlaidai“, – sako Veiviržėnų filialo bibliotekininkė, projekto iniciatorė Valė Krauleidienė. Ji atkreipia dėmesį, kad ne tik dabar, bet ir tarpukariu Veiviržėnų biblioteka su Veiviržėnų parapijos namais turėjo labai glaudų ryšį. Klebonijoje dar 1924 m. veikė nedidelis knygynėlis. Oficialiai miestelio biblioteka įkurta 1953 m., o šiuolaikinės bibliotekos fonduose galima rasti nemažai informacijos apie atlaidus Veiviržėnuose ir jų svarbą miestelio gyventojams.
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos l. e. direktorės pareigas Aurelijos Butkutės-Norkevičienės, bibliotekos ir Veiviržėnų parapijos bendrystė yra labai svarbi kartu puoselėjant kultūros vertybes, saugant jų palikimą ir perdavimą ateities kartos. „Tokia bendrystė kuria prasmingas šventes, kuriomis visi džiaugiamės“, – įsitikinusi bibliotekos vadovė.
Projekto „Bendruomeniškumą skatinanti tradicija Veiviržėnuose“ iniciatorė V. Krauleidienė akcentuoja, kad projekto tikslas yra stiprinti Veiviržėnų miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų bendruomeniškumą, sutelktumą.
Pirmoji projektinė veikla – tradicinių vainikų, kuriais Šv. Marijos Magdalenos atlaidams puošiama Veiviržėnų bažnyčia, pynimas. „Pamokyti autentiško pynimo paslapčių pasikvietėme profesionalius pynėjus iš Mosėdžio, taip pat Inkaklių. Visi pynėjai įdėjo daug savo širdies ir pasidalijo patyrimu. Už rūpestį ir darbų organizavimą esame dėkingi Veiviržėnų parapijos klebonui kun. Vidmantui Griciui. Mūsų etninio paveldo projektu aktyviai domėjosi ir Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji patarėja Indrė Sliužinskaitė“, – apie projekto veiklą įspūdžiais dalijosi V. Krauleidienė, pasidžiaugusi ir kitais projekto etapais: amatų muge, atlaidais, koncertine programa, atminimo lentos kraštiečiui, Nepriklausomybės akto signatarui Jurgiui Šauliui atidengimu.
Švenčia trečią šimtmetį
Gaudžiant varpams praėjusį sekmadienį, nepaisant lietingo oro, į vainikų pynėmis išpuoštą, iki spindėjimo iššveistą Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, Šv. Marijos Magdalenos atlaidus plūstelėjo didelis tikinčiųjų būrys. Pirmiausia bažnyčioje juos pasitiko pučiamųjų muzika. Mat pučiamųjų orkestrų tradicija nuo XX a. pirmosios pusės niekur taip tvirtai neįleido šaknų į liaudies muzikavimą kaip Žemaitijoje. Pirmieji pučiamųjų orkestrai paprastai būdavo kuriami prie bažnyčių. Pasak kraštotyrininkės Amelijos Urbienės, „svarbiausia yra tas, kad patrūbočių komandoje turi būti penki vyrai“. Tiek jų ir grojo Veiviržėnų bažnyčioje. Tikinčiųjų širdis atlaiduose pavergė ne tik patrūbočiai, bet ir Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios parapijos Sumos choro, vadovaujamo Mindaugo Gudžiūno, giesmės.
„Šv. Marijos Magdalenos atlaidai turi gilias tradicijas. Istorikai teigia, kad dar pagal 1785 m. lapkričio 8 d. popiežiaus Pijaus VI bulę Veiviržėnų bažnyčiai suteikti Šv. Marijos Magdalietės atlaidai, kurie švenčiami liepos 22 d. arba ateinantį sekmadienį po šventosios vardo minėjimo. Tad jau daugiau nei 236 metai jie čia švenčiami: atlaidus šventė veiviržėniškių tėvai, seneliai – karta iš kartos. Ir prisiminimuose, be sakralinio aspekto, labai svarbi kartų bendrystė, bičiulystė“, – sakė Veiviržėnų parapijos klebonas V. Gricius, rūpestingas ir pagrindinis atlaidų organizatorius.
Aukoti Šv. Marijos Magdalenos atlaidų Mišias sekmadienį buvo pakviestas svečias, Plungės dekanato dekanas, kun.Vytautas Gedvainis, tikinčiuosius sužavėjęs iškilia prakalba ir prasmingu pamokslu, kuriame susipynė ne tik alegorinis religinis siužetas apie kviečių dirvą, kurioje priešas pasėjo raugių (piktžolių, kurios panašios į kviečius), ir šeimininką, neleidžiantį savo tarnams jų išrinkti, bet ir nūdienos aktualijos.
Šv. Mišiose taip pat dalyvavo, išpažintis klausė Gargždų dekanato dekanas, kanauninkas Jonas Paulauskas.
Po šv. Mišių vyko Eucharistinė procesija, apėjusi Veiviržėnų miestelio centrą. Šios dvasinės tradicijos gaivintojas – parapijos klebonas V. Gricius. Procesijose, kai giedant Švenčiausiasis Sakramentas iškilmingai nešamas gatvėmis, tikintieji viešai pareiškia savo tikėjimą ir pagarbina eucharistinį Kristų.
Programoje – reveransas signatarui
Po atlaidų visus pakvietęs į klebonijos kiemą, į parapijos tradicijų signataro Jurgio Šaulio paminėjimą ir koncertinę programą klebonas V. Gricius akcentavo, kad tradicijų savitumo išlaikymas ir puoselėjimas yra ir mūsų pareiga, ir uždavinys, ir teisė. „Kartu norisi palinkėti, kad iš kiekvieno papročio pasiimtume ne tik galimybę turiningai praleisti laisvalaikį, gauti naujų įspūdžių, žinių, bet ir pasinaudotume proga atidžiau pažvelgti į nematerialųjį kultūros paveldą ir pajustume, kaip per papročius į mus teka šimtametė patirtis. Todėl ją reikėtų vertinti, puoselėti ir branginti“, – įsitikinęs parapijos dvasinis tėvas.
Atlaiduose ir šventėje dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerai Vytautas Butkus, Violeta Riaukienė, rajono Tarybos narės Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, Monika Vasylienė dėkojo už dvasinių ir kultūros vertybių diegimą vietos bendruomenėje. Šios šventės rėmėja taip pat yra ir Klaipėdos rajono savivaldybė.
Klebonijos kieme gausiai susirinkusiems atlaidų dalyviams, naudodamasi bibliotekos turima informacija, muziejininkė Valdonija Karaliūnienė pristatė Šv. Marijos Magdalenos atlaidų tradicijas ir istoriją. Gargždų krašto muziejaus kultūrinių projektų vadybininkė, muziejininkė Regina Šiurytė-Šimulienė atskleidė, kad rengiama medžiaga, kuri būtų pagrindas trečią šimtmetį Veiviržėnų parapijoje skaičiuojančius Šv. Marijos Magdalenos atlaidus įrašyti į Nematerialųjį kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Prasmingu šventės akcentu, pavadintu reveransas signatarui, tapo klebono V. Griciaus rūpesčiu trijų menininkų (skulptorius Arūnas Sakalauskas) originaliai padarytos balsėniškio, 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jurgio Šaulio krikšto metrikos memorialinės lentos pristatymo visuomenei ceremonija. Būtent šioje parapijoje per Jurgines 1879 m. balandžio 23 d. būsimasis signataras buvo pakrikštytas. Už garbiojo kraštiečio atminimo puoselėjimą dėkojo Jurgio Šaulio draugijos pirmininkė Gintarė Sargūnaitė.
Simboliška, kad šventadienio pakilią nuotaiką dar labiau sustiprino Lietuvos nacionalinės operos jaunosios kartos solistai Marija Ariutiunova ir Raimondas Baranauskas.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
