Švietimo prioritetas – tik ant liežuvio galo

Meluoja tie, kurie sako, kad prioritetas yra švietimas, nes pirmenybė yra teikiama kariuomenei, Seimo narių socialinėms garantijoms – prie tokios išvados priėjo švietimo profesinių sąjungų atstovai, neseniai inicijavę kongresą Vilniuje „Švietimo politika – socialinio sprogimo link“.

Ministrė supyko be pagrindo?

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo vadovė Birutė Vaičikauskienė pasakojo, kad į kongresą susirinko per 500 Lietuvoje veikiančių švietimo sistemos profesinių sąjungų atstovų, supratusių, kad jėga – vienybėje. „Nebėra, ko tikėtis ir laukti iš valdžios, kuri, kaip teigė savo pranešime Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, meluoja dėl pedagogų atlyginimų, meluoja ir veidmainiauja dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų bei mokinių santykio, dėl vis gerinamų mokytojų darbo sąlygų, meluoja, kad švietimas yra prioritetas Lietuvoje. Prioritetas yra kariuomenė, kuriai finansavimas didinamas trečdaliu, prioritetas yra Seimo narių socialinės garantijos, nes 2016 m. biudžete granitu „įkaltos“ lėšos jų išeitinėms kompensacijoms pasibaigus kadencijai“, – pasakojo B. Vaičikauskienė.

Anot B. Vaičikauskienės, graudu buvo klausant švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, kuri įvairiausiomis diagramomis ir skaičiais bandė įrodyti pedagogams, kad švietime viskas tvarkoje, ministerija jau daug nuveikė ir dar daugiau nuveiks visų švietimo darbuotojų labui. „Juoką salėje sukėlė ministrės rekomendacijos dėl apmokėjimo mokytojams už pavaduojamas pamokas. Rekomenduoti galima daug ką, bet kaip išsiversti nedidinant Mokinio krepšelio lėšų? Jau dabar toli gražu ne visose mokyklose mokama už papildomus darbus, kai kuriose netgi siūloma mokytojams eiti nemokamų atostogų, kad tik kaip nors pakaktų lėšų iki metų pabaigos. Pažadai nuo sausio 1 d. kelti mokytojams atlyginimus „iki 5 procentų“ irgi kėlė juoką. Ministrė, sulaukusi iš salės klausimo, ar 0,1 procento – taip pat būtų atlyginimų padidinimas, moteriškai supyko ir pagrasino, kad „jei jums neįdomu, galiu iš viso nekalbėti“. Ministrė dar nesupranta, jog kritikuojama ne jos suknelė ar lūpų dažų spalva ir pretenzijos jai reiškiamos ne kaip privačiam asmeniui, bet kaip atsakingas pareigas einančiam pareigūnui, tiesiogiai atsakingam už Lietuvos švietimą ir jo finansavimą, todėl nereikėtų taip susierzinti ir įsižeidinėti menkiausia proga“, – įsitikinusi kongreso dalyvė.

Situacijai nesikeičiant, griebsis streiko

Keistas rajono švietimo darbuotojams pasirodė ir ministrės siūlymas iškylančias problemas spręsti savivaldybių lygmeniu. „Atseit, kunkuliuokite jūs savo rajonuose ir nelįskit į Vilnių po valdžios langais mitinguoti. Ministrė savo minčių, pateiktų žurnalistams prieš kongresą, kongreso dalyviams pasakyti viešai neišdrįso. „Tol, kol pas mus bus toks disbalansas tarp mokytojų skaičiaus ir jų poreikio, tol atlyginimas ir bus toks, koks jis yra“, – pastebėjo B. Vaičikauskienė.

Nors švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje tvirtinama priešingai, jog ministrė teigė, kad būtina mažinti mokytojų skaičių, leisti ateiti jauniems pedagogams: „Kol mokytojų darbo krūviai bus maži, didelių atlyginimų negalėsime tikėtis.“

Kongreso pabaigoje priimtas manifestas, kuriame išdėstyti reikalavimai: atkurti ugdymo lėšas, skiriamas vienam mokiniui; ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams; didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus; 2016 m. valstybės biudžete numatyti dvigubai didesnę, nei buvo skirta 2015 m. sumą, išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą ir kt.

Neįvykdžius bent vieno iš pateiktų reikalavimų, vadovaujantis LR Darbo kodekso X skyriaus nuostatomis, šalies švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos pradės pasiruošimo švietimo šakos darbuotojų streikui procedūras.

• Kongrese dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius patikino, kad viena iš opiausių problemų tebėra pedagogų darbo užmokestis. Tačiau teigiama tai, kad sparčiai artėjama prie švietimo darbuotojų profsąjungų susijungimo į vieną, nes dabar veikia kelios. „Šį žingsnį reikia žengti, nes šis išsiskaidymas nieko gero neduoda“, – įsitikinęs A. Petravičius.
• Kongrese taip pat dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė.