Šviežias pienas – žmonėms, rezoliucija – valdžiai
Gargždiškių būrys trečiadienį popiet prie mažosios „Maximos“ nemokamo ūkininkų atvežamo šviežio pieno laukė it saulės patekančios. Pasirodžius ūkininko mašinai minia plūstelėjo kas su kibirais, kas su „bambaliais“, kas su stiklainiais. Atsitraukus nuo prekybos centro pienas pilstytas prie turgaus kioskelio, kuriam teko užsidaryti. Nekantriausieji brovėsi alkūnėmis bijodami, kad neliks, vėliau aistros aprimo, pieno užteko visiems. Tuo labiau, kad jo atvežta dar ir vakare.
Tąkart šalpėniškis ūkininkas Robertas Marcinkevičius išpilstė 600 litrų atšaldyto šviežio pieno. Šiomis dienomis nemokamai dalindami pieną ūkininkai protestuoja prieš pastaruoju metu ženkliai kritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas, kurios jau nebepadengia net savikainos.
Trečiadienį ūkininkai svarstė rezoliuciją dėl pieno krizės, kreipimąsi jie siunčia Lietuvos prezidentui, Ministrei Pirmininkei, Seimo Kaimo reikalų komitetui, žemės ūkio ministrui.
Vieni aukojo, kiti tik ėmė
Gargždiškė Ernesta sakė labai palaikanti ūkininkų akciją ir esanti jiems dėkinga už galimybę gauti kokybiško pieno. Moteris pasiėmė tris litrus, ūkininkui už pieną aukų dėžutėje paliko tris eurus. „Parduotuvėse pienas parduodamas kosminėmis kainomis. O čia dalijamas natūralus, kokybiškas produktas. Kam remti prekybininkus, jei galime paremti sunkiai dirbančius ūkininkus“, – kalbėjo Ernesta. Ji pasakojo rauginsianti pieną, darysianti varškę, nes naminius pieno produktus mėgstanti ne tik ji, bet ir vaikai.
„Mokam varškę pasidaryti, rauginsim su rūgštąja druskele, grietinėlę nugriebsim“, – planus, ką veiks su trimis litrais pieno, dėstė gargždiškės Žaneta ir Jolanta. Moterys akcentavo, kad už litrą palikusios po eurą: „Ūkininkui bent už benziną.“ Senjorė Marytė paantrino, kad pienininkams reikia pagal galimybes pinigėlių palikti už dalijamą pieną, negražu nemokamai grobstyti. Moteris sakėsi sekmadienį du eurus visada aukojanti bažnyčiai, tad aukosianti ir sunkiai dirbantiems ūkininkams. Du litrus pasiėmusi, tad irgi duosianti du eurus. Ne visi pieno mėgėjai pasižymėjo tokiu požiūriu kaip šios gargždiškės. Kai kurie ir daugiau imdami pamiršo net ačiū pasakyti.
„Labai buvo nemalonu žiūrėti, kaip žmonės lipo vienas kitam per galvas, kad tik neliktų be pieno. Kai kurie ir su kibirais atėjo. Kažin ar paliko ūkininkui bent eurą, ar visai be sąžinės? Juk ūkininkui niekas iš dangaus nekrenta, jie daug išlaidų turi, tad jiems bent simboliškai reikia sumokėti už dalijamą pieną“, – samprotavo turgaus prekybininkės, žiūrėdamos į suplūdusią minią prie dalijamo pieno.
Pažangūs pienininkai – nežinioje
Trečiadienį popiet turguje pieną dosniai dalijęs ūkininkas R. Marcinkevičius sakė savo pieno ūkio ateities nebematąs. Du dešimtmečius kartu su žmona Ilona rūpestingai vystęs modernų, robotizuotą pieno ūkį, rūpinęsis geros veislės karvėmis, perdirbimo įmonėms tiekęs aukštos kokybės pieną ūkininkas prisipažino nebeįveikiąs išlaidų gausos ir nebematąs perspektyvos, jei valdžia nesiims racionalių priemonių. „Įsivaizduokit, kad dabar mums perdirbimo įmonės temoka 27 centus. O kokios mūsų išlaidos! Mūsų pienas riebus, apie 4 proc., o koks parduotuvėse? Brangus ir dar skiedžiamas“, – samprotavo ūkininkas. Jam pritarė ir pieną pilstant talkininkavusi pieno ūkio savininkė Alma Bočkienė. „Kokia ta mūsų žemės ūkio politika? Jau išnaikino kiaulininkystę, paukštininkystę. Tai dabar atėjo mūsų, pienininkų, eilė?“ – skaudžiai kalbėjo „Bangai“ ūkininkė.
Smulkieji ūkininkai už pieno litrą gauna dar mažiau – 15–18 centų.
„Šiuolaikiško, europietiško, našaus ūkio Šalpėnuose savininkai“, – taip konkurso „Metų ūkis“ komisija buvo apibūdinusi pirmąją vietą „Metų ūkis 2021“ laimėjusios Almos ir Alvydo Bočkų šeimos žemdirbišką veiklą. Tris vaikus užauginę darbštūs ūkininkai didelį dėmesį skiria pieno ūkio plėtrai: įsirengė naują fermą, ūkio darbams samdo darbuotojus, taip kurdami darbo vietas kaime. Šeimos ūkis modernizuotas, atnaujinamas šiuolaikiška technika ir padargais, kai kurie darbai atliekami kooperuojantis.
Kvietė nenuleisti galvos
Trečiadienį popiete Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyrius ūkininkus pakvietė į posėdį kartu pasitarti dėl krizinės situacijos ženkliai kritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms. Posėdyje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė. Į susirinkimą rajono Savivaldybės salėje prigužėjo keliasdešimt ūkininkų, susitikime vyravo nerimo nuotaikos, ne tik pieno ūkių savininkai, bet ir kiti ūkininkai vieną po kitos žėrė savo problemas: prekių, paslaugų kainos taip smarkiai auga, kad investicijos į ūkių modernizavimą nebeatsiperka, paskolos smaugia, nežinomybė dėl ateities žemės ūkio politikos atima viltį sunkiai dirbant užsidirbti.
Balsėniškė pieno ūkio savininkė Vida Gedmintienė, dalyvavusi akcijoje prie „Žemaitijos pieno“, ragino ūkininkus vienytis, patiems kovoti už savo teises. Jos nuomone, rajono ūkininkams stinga organizuotumo, vienybės, vienas kito palaikymo protesto akcijose. Ji taip pat Gargždų turguje nemokamai dalijo savo ūkio pieną. Kol vieni kovoja, protestuodami dalija pieną nemokamai, kiti tik laukia gerų rezultatų. Žodžiu, kai kurie svetimomis rankomis pelenus žarsto. „Jei neprotestuosime, jei nuleisime galvas, nieko gero nebus“, – pozicijos laikėsi kai kurie ūkininkai. LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas akcentavo, kad Ūkininkų sąjunga palaiko pienininkų protestą, tik reikia viską daryti organizuotai, pagal planą nepažeidžiant mitingų reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į veterinarijos taisykles. LŪS išsakė poziciją, kad pienas nebūtų išpilamas, o jį reikia išdalinti žmonėms. Gargžduose, turgaus teritorijoje, kiekvieną dieną 14 val. iki vasario 17 d. (tą dieną planuojamas piketas Vilniuje) vis kitas rajono pieno ūkis dalins šviežią pieną.
Kreipimasis institucijoms
LŪS Klaipėdos rajono skyriaus posėdyje ūkininkai svarstė ir teikė pasiūlymus rezoliucijai dėl krizės pieno ūkiuose. Rezoliuciją pasiūlyta išsiųsti Lietuvos prezidentui, Ministrei Pirmininkei, Seimo Kaimo reikalų komitetui, žemės ūkio ministrui.
„Jau daugiau kaip pusmetį pieno gamintojams mažinama žaliavinio pieno supirkimo kaina, kuriai kritus daugiau nei 50 proc. pieno ūkių padėtis tapo kritinė, gamyba nuostolinga, sparčiai judama link masinių ūkių bankrotų. Lietuvoje nėra parengtos ir efektyviai veikiančios pieno sektoriaus stabilumą užtikrinančios priemonės. Ūkininkai išlieka mažiausias derybines galias turintys maisto grandinėje. Jiems sunku diktuoti sąlygas perdirbėjams ir jie visiškai neturi svertų daryti įtaką galutinei pieno produktų kainai parduotuvių lentynose bei atitinkamai pardavėjų veiklos pelningumui. Nevienodai pasiskirsto pelnas pieno sektoriuje – tarp ūkininko, perdirbėjo ir prekybininko – kai auga pieno sektoriaus pelningumas, bet, jei pieno produktų pasaulinės kainos krenta, ūkininkai visada nukenčia. Tuo tarpu perdirbėjų ir prekybininkų veiklos pelningumas krizių metu dažniausiai nesikeičia, nes vietinėje rinkoje produkcijos kainos vartotojui išlaikomos maksimaliai aukštos“, – akcentuojama Lietuvos ūkininkų sąjungos minėtame kreipimesi. Rezoliucijoje ūkininkai išdėstė tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes žemės ūkio politikos priemones, kurios galėtų stabilizuoti kritinę situaciją pienininkystėje. Dėl padėties pieno sektoriuje Žemės ūkio ministerijoje nuolat vyksta susitikimai su visomis suinteresuotomis pusėmis, ieškoma skubių ir veiksmingų priemonių. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kreipėsi ir į Europos Sąjungos žemės ūkio komisarą Janusz’ą Wojciechowsk’į prašydamas nedelsiant imtis sprendimų situacijai Lietuvos pieno sektoriuje stabilizuoti.
LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas V. Buivydas penktadienį „Bangai“ sakė, kad esą žinių, jog Ministrė Pirmininkė planuoja bendrą susitikimą su ūkininkais, perdirbėjais, prekybininkais. Jo nuomone, pieno dalijimo akcija turi ir pozityvią pusę: vartotojas tiesiogiai daugiau sužino apie ūkininkų darbą.
KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija LATAKIENĖ:
– Susiklosčiusi situacija pieno ūkių sektoriuje sudėtinga, ženkliai kritusios pieno supirkimo kainos paskatino ir Klaipėdos rajono ūkininkus burtis protesto akcijai, suprantame ir palaikome ūkininkus. Kainos nukrito iki tokio lygio, kad kai kuriuos ūkininkus verčia susimąstyti netgi apie pasitraukimą iš ūkininkavimo. Ištikusi krizė pieno sektoriuje pirmiausia reikalauja skubių sprendimų, kainų svyravimai neturi nugulti ant ūkininkų pečių, todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip rasti kainos stabilizavimo mechanizmus. Tikimės, kad Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė priims reikalingus sprendimus. Kasmet Klaipėdos rajone mažėja pienininkystės ūkių. Palyginimui, Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2023-01-01 Klaipėdos rajone pienininkystės ūkių registruota 296 (10,57 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, laikomų karvių skaičius taip pat mažėjo 3,9 proc. (iki 3 301 galvijų)). Kaip ir ankstesniais metais pieno sektoriuje vyrauja smulkūs 1–2 karvių ūkiai, jie sudaro net 56,76 proc. visų rajono karvių ūkių (iš viso 215 pieninių karvių).
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
