Taryboje – trimetis strateginis planas: valdantieji jį gyrė, opozicija pasigedo fantazijos
Pirmajame šių metų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje netrūko klausimų, kandesnių komentarų, kritikos, pagyrų, nuomonių išsiskyrimo. Mat pirmąkart patvirtintas Strateginis veiklos planas ne vieniems o trejiems metams. Taip pat patvirtintas 171,8 mln. Eur siekiantis Klaipėdos rajono savivaldybės 2025 metų biudžetas. Didžiausios investicijos jame numatytos švietimo sričiai, socialinei gerovei ir infrastruktūrai.
Tarybos posėdyje dalyvavo visi 27 Tarybos nariai, svarstytas 41 klausimas, vienas klausimas išbrauktas dėl techninių priežasčių, išklausytos penkios informacijos.
Planas – pagrindas biudžetui
Daugiausia ilgų diskusijų ir klausimų lavinos sulaukė sprendimo projektas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2025–2027 m. tvirtinimo. Trimečio plano sudarymą numato LR biudžeto sandaros įstatymas.
Strateginis veiklos planas, kurį sudaro devynios programos, numato Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės įstaigų vykdomų priemonių finansavimą. Patvirtintas sprendimo projektas yra pagrindas tvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės 2025 m. biudžetą.
„Sprendimo projekto sudedamąsias dalis – programų projektus – rengė atskirų sričių Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai ir vyriausieji specialistai, paskirti Savivaldybės mero potvarkiu. Sprendimu tvirtinamas Klaipėdos rajono savivaldybės strateginis veiklos planas 2025–2027 m. viešinamas Klaipėdos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, taip sudarant gyventojams galimybę susipažinti su parengtu strateginiu veiklos planu. Sprendimo projektas parengtas atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo darbo grupės narių nuomones“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Šatkus pristatė pakeitimus, kuriuos prašoma įtraukti į Strateginio veiklos plano 2025–2027 m. tvirtinimo sprendimo projektą. Už juos balsavo 18 Tarybos narių, 9 susilaikė, tad pakeitimų įtraukimui į sprendimo projektą buvo pritarta.
Prieš balsuojant už visą strateginį veiklos planą su pakeitimais, kilo arši diskusija, klausimų maišą atvėrė opozicija. Jį bandė užrišti valdančioji dauguma, suskubusi siūlyti pritarti Strateginės veiklos planui, tačiau opozicija tokiems net keletą kartų nuskambėjusiems siūlymams nepritarė ir tęsė diskusiją.
Kontrolei siekia papildomo etato
Opozicijos atstovė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė, Kontrolės komiteto pirmininkė Loreta Urbutė merui Broniui Markauskui uždavė klausimą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos etato. „Ne kartą Kontrolės komitete buvo svarstytas klausimas dėl Kontrolės ir audito tarnybos etato. Kaip matau, kontrolierės prašymas buvo pateiktas ir jis nebuvo įvertintas, – teigė politikė. – Manau, kad kontrolės mechanizmas yra ne visiškai užtikrintas. Ir Kontrolės komiteto nariai, kurie svarstėme jau turbūt antri metai ir, rodos, mere, buvote sutikęs, kad šitas etatas yra reikalingas. Gal galite pagrįsti, kodėl šito etato įtraukimui ir finansavimui vis dėlto nepritarėte, kokios pagrindinės priežastys?“
Savivaldybės meras B. Markauskas kalbėjo, kad per Strateginio planavimo darbo grupės posėdį pasiūlė susitikti atskirai ir pasikalbėti tuo klausimu: „Mums niekas nedraudžia tą etatą nesant ir Strateginiame veiklos plane finansuoti už mėnesio ar už dviejų, jeigu ir Kontrolės komiteto, ir mano nuomonė sutaps, tai mes tą sprendimą galėsim priimti.“
Vis dėlto toks siūlymas opozicijos atstovės netenkino, esą kalbamasi jau ne vienus metus. „Labai gerbiu pasiūlymą kalbėtis, dveji metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas to klausimo svarstymui, tai nėra kažkoks rezonansinis, labai jau nuskriaudžiantis biudžetą klausimas. Matau, kad kontrolė nėra užtikrinta ir šitas etatas padėtų kolektyvui, kurį sudaro tik trys žmonės. Tai nežinau, ką galėtume kabinete dar sutarti ir kokie būtų pasiūlymai, gal viešai būtų galima tą klausimą išspręsti. Mano siūlymas būtų pritarti tam etatui ir stiprinti Kontrolės mechanizmą“, – pabrėžė L. Urbutė.
Meras pritarė, kad Tarybos nariai turi teisę ir gali teikti siūlymus, tačiau norėtų išsakyti ir savo argumentus.
Užkliuvo atlyginimų netolygumai
Aštriai paliestas ir klausimas dėl Savivaldybės numatytų lėšų darbo užmokesčiui, mat kai kur skaičiai stipriai išaugo. Tarybos narė, liberalė Audronė Balnionienė norėjo atkreipti dėmesį į 9 veiklos plano programą. „Darbo užmokesčio eilutėje labai noriu atkreipti dėmesį į tokius du dalykus: Lietuvos darbo užmokestis 2025 metais, pagal statistikos duomenis, didės maždaug 9 proc., mūsų seniūnijų darbo užmokestis, pagal pateiktus skaičius, didės 26 proc., – sakė politikė. – Labai džiaugiuosi, bet kilo toks klausimas – kai kurios seniūnijos, pavyzdžiui, Dauparų–Kvietinių, jeigu praeitais metais buvo 97 tūkst. Eur, tai šiais metais numatyta 161 tūkst. Eur, kai tuo tarpu didžiosios daugumos seniūnijų darbo užmokestis didėja 5–6 proc. Trys seniūnijos, kurių darbo užmokestis didėja beveik 50 proc. Ar yra kažkoks paaiškinimas, kodėl taip nutiko?“
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas aiškino, kad Dauparų–Kvietinių seniūnijos pavaduotojui pratęsinėjamas darbo laikas, jis planuoja išeiti į užtarnautą poilsį, jam ruošiama pamaina. Pernai buvo įvestas naujas etatas, dėl to yra padidėjimas. „O šiandien svarstome apie Sendvario seniūnijos etatą, suplanuotas bendras darbo užmokesčio kėlimas yra 6 proc., nematau, kad čia būtų suplanuotas perteklius“, – pažymėjo direktorius.
„Kaip tik ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad darbo užmokestis 10 ir daugiau proc. didėja mažosiose seniūnijose, kur yra tūkstantis gyventojų ir panašiai, o tose didžiosiose, išskyrus Dauparų–Kvietinių, kuriose yra per 10 tūkst. gyventojų, darbo užmokestis didėja mažiausia procentų. Čia kyla klausimas, kodėl taip yra“, – toliau teiravosi liberalė A. Balnionienė.
Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė paaiškino, kad pagrindinė priežastis – keturiose seniūnijose pasikeitę seniūnai. „Kai keičiasi seniūnai, nebūtinai iš karto yra priimamas kitas darbuotojas, būna, kad dirba pavaduojantys ir tada yra mokami tik priedai, tauposi atlyginimas. Todėl atrodo, kad pernai mažiau išleista. Kad gyventojų skaičius mažesnis, nuo to nepriklauso seniūno atlyginimai, jie beveik vienodi. Dauparų–Kvietinių seniūnijoje suplanuota daugiau, bet lėšos bus išleistos tik tuo atveju, jei darbuotojas išeis iš darbo“, – akcentavo vedėja.
Jaudino lėšos keliams
Opozicijos atstovas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Julius Pozingis klausė dėl lėšų seniūnijų keliams tvarkyti. „Mere, prieš kelias savaites vyko visų seniūnijų išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurios metu pasiūlėte daugiau kaip 2 mln. Eur viršplaninių biudžeto pajamų skirti prižiūrėti gyvenviečių gatves ir kelius seniūnijose bei vykdyti einamąjį remontą. Manau, kad tikrai nemaža dalis susirinkimo dalyvių apsidžiaugė, nes turėjo lūkestį, kad šios viršplaninės pajamos taps viršplaninėmis išlaidomis“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, vis dėlto, susipažinęs su siūlomu strateginiu planu, pastebėjo, kad, palyginti su 2024 metais, lėšos gyvenviečių gatvėms ir keliams seniūnijose ne didėja, o mažėja daugiau nei 360 tūkst. Eur: „Dėl kokių priežasčių mažėja finansavimas kelių priežiūrai ir ar nemanote, kad aiškiai reikėjo pasakyti visiems seniūnaičiams, kad finansavimas kelių priežiūrai mažės, nes man žodis „viršplaninės“ asocijuojasi su didėjimu, ne su mažėjimu.“
Tiek meras, tiek Administracijos direktorius pažymėjo, kad nereikėtų praėjusių metų faktinio lėšų skyrimo lyginti su biudžeto planu, mat metų eigoje pagal poreikį lėšų yra skiriama daugiau nei suplanuota metų pradžioje.
„Ne kartą seniūnams yra sakyta, ne tik sakyta, bet ir padaryta, kad jeigu pritrūksta lėšų kelių tvarkymui ar sniego valymui, visada yra pridedama. Šioje vietoje niekada turbūt nėra paliekamos seniūnijos su neišspręstomis problemomis“, – teigė B. Markauskas.
Tačiau J. Pozingis paaiškino, kad reikėtų lyginti faktą su planu, nes persiskirstymų sumos programose didelės.
Daugiafunkcis – tik iš Savivaldybės kišenės?
Opozicijos lyderis mero teiravosi ir dėl Gargždų daugiafunkcio sporto ir pramogų centro, kuris turėtų būti baigiamas statyti jau šiemet, mat statyboms, pasak J. Ruškio, trūksta 5 mln. Eur. Jis taip pat pabrėžė ir klausimą dėl centro finansavimo tik iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
Meras kalbėjo, kad buvo numatytos valstybės biudžeto (VIP) lėšos: „Ir šiuo metu mes tikrai turime vilties jų gauti, susitikimai vyksta, tikslas yra šiais metais pabaigti statybas. Faktas, kad biudžeto projekte numatyti 9 mln. Eur, jų neužtenka, bet dar turime laiko, ieškome galimybių.“
Klausimo svarstymo metu valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovai dėkojo visiems, prisidėjusiems prie Strateginio veiklos plano kūrimo. Vis dėlto opozicijos lyderis teigė, kad ruošiant planą pritrūko fantazijos, nėra aiškios Savivaldybės krypties.
Už strateginį veiklos planą su pakeitimais balsavo 18 Tarybos narių, 9 susilaikė.
Rajono biudžetas – 171,8 mln. Eur
Klaipėdos rajono savivaldybės posėdyje taip pat balsuota ir už 171,8 mln. Eur siekiantį Klaipėdos rajono savivaldybės 2025 metų biudžetą. Po ilgos diskusijos ir posėdžio pertraukos nė vienai politikų pusei klausimų nebekilo.
Priimtame biudžete didžioji dalis lėšų numatytos švietimo sričiai, socialinei gerovei ir infrastruktūrai. Švietimui numatyta 71,7 mln. eurų, kurių didžioji dalis užtikrins sklandžią įstaigų veiklą. Dėl augančio rajono gyventojų skaičiaus plečiamos ir modernizuojamos ugdymo įstaigos.
Štai poilsiui, sportui, kultūrai planuojama skirti 22,9 mln. eurų. 9 mln. eurų numatyti daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybos darbams.
Apie kitus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtus sprendimus skaitykite kituose „Bangos“ numeriuose.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
