Tarybos nariai vasarą užbaigė darbingai

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba paskutinę vasaros dieną rinkosi į eilinį posėdį, kuriame buvo pritarta ne tik naujam Petro Cvirkos gatvės pavadinimui, bet ir Mykolo Vaitkaus atminimo įamžinimui. Posėdis buvo ramus, nepaisant susirinkusių Lietuvos šeimų sąjūdžio piketuotojų po Savivaldybės langais.

Padėka iš Ukrainos
Tarybos posėdyje dalyvavo 26 nariai, dienotvarkėje buvo įrašyti 47 klausimai ir išklausytos 5 informacijos, dėl įsivėlusios klaidos buvo išbrauktas 30 darbotvarkės klausimas. Prieš posėdį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovei Sandrai Matulionienei jubiliejinio gimtadienio proga buvo įteiktas padėkos raštas už aktyvią visuomeninę veiklą ir uolų bei sąžiningą atstovavimą Taryboje rajono gyventojams.
Meras Bronius Markauskas perdavė nuoširdžią padėką visiems Tarybos nariams nuo Lymano miesto mero. „Viską, ką mes išsiuntėme į Ukrainą, naudojama. Sutarėme, kad mums atsiųs sąrašą, ko dar trūksta Lymano gyventojams, bet minėjo, kad labiausiai trūksta įvairių įrankių sugriautiems namams atstatyti“, – pasakojo B. Markauskas.

Nepasidavė piketo spaudimui
Taryba posėdžio metu nepritarė 46 dienotvarkės klausimui dėl deklaracijos „Klaipėdos rajono savivaldybė be genderizmo ir LGBT ideologijos“. Šią deklaraciją šalies savivaldybėms platina Lietuvos šeimų sąjūdis. Dvi šalies savivaldybės jau anksčiau atmetė minėtą deklaraciją. Prienų rajono savivaldybė nepritarė gegužės pabaigoje, o birželio pradžioje nepritarė ir Marijampolės savivaldybės taryba. B. Markauskas prieš posėdį viešai buvo išsakęs savo poziciją, kad nepritaria tokiai deklaracijai ir kvies Tarybos narius už ją nebalsuoti. Posėdžio metu opozicijos lyderis Justas Ruškys pasiūlė minėtą klausimą išbraukti. 19 Tarybos narių balsavo, kad klausimą išbrauktų, Tautos ir teisingumo sąjungos (TTS) atstovai Viktoras Kura ir Regina Kernagienė balsavo, kad paliktų, TTS atstovas Martynas Pocius, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Aud­rius Kampas bei Edmundas Zbarauskas ir socialdemokratė Ligita Liutikienė susilaikė, o socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas nebalsavo iš viso. Tad klausimas posėdyje buvo atmestas ir nebuvo svarstytas.
Į piketą Gargžduose feisbuko paskyroje kvietė ir posėdyje deklaraciją patvirtinti ragino Tarybos narys V. Kura.

P. Cvirkos gatvė vadinsis Turgaus
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui įvertinus rajone esančių gatvių pavadinimus, siejamus su totalitariniu sovietmečio režimu ir jo ideologija, buvo gautas sprendimas, kad P. Cvirkos g. pavadinimas Gargždų mieste turi būti pašalintas, todėl, remiantis gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimų suteikimo komisijos protokolu (kuriame įrašyta, jog istorikė Janina Valančiūtė mini, kad po 1918 m. dabartinė P. Cvirkos gatvė buvo vadinama Vinco Kudirkos gatve) ir vykusia vietos gyventojų apklausa, buvo nuspręsta Tarybai siūlyti gatvei suteikti Vinco Kudirkos pavadinimą. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai pasiūlė P. Cvirkos gatvę pavadinti Turgaus gatve, Ekonomikos ir biudžeto komitetas siūlė atkarpą nuo Jono Basanavičiaus gatvės iki Juliaus Janonio gatvės vadinti Turgaus gatve, kitai daliai nuo Klaipėdos gatvės iki J. Janonio gatvės suteikti Stoties gatvės pavadinimą. „Kai buvo parengtas sprendimo projektas, gavome pasiūlymų gatvę pavadinti Petro Dirgėlos. Dabar turime 3 pasiūlymus“, – sakė B. Markauskas. J. Ruškys pasiūlė atidėti sprendimą kitam Tarybos posėdžiui, išklausyti visuomenės nuomonę ir turėti konkretų pavadinimą, o ne kelias alternatyvas. Šis pasiūlymas Tarybos narių palaikymo nesulaukė. 17 Tarybos narių balsavo už Turgaus gatvės pavadinimą. Liberalė Loreta Urbutė po balsavimo pasakė, kad paskubėjo ir norėtų atšaukti savo balsą.
Piniginių išlaidų dėl gatvės pavadinimo keitimo gyventojai nepatirs. Jiems nereikės keisti dokumentų, kuriuose minimas buvęs gatvės pavadinimas, nes duomenys apie pakeistą gatvės pavadinimą Lietuvos Respublikos valstybės registruose ir informacinėse sistemose pakeičiami automatiškai. Gargždų seniūnija taip pat pakeis gatvės pradžioje ir pabaigoje esančias lenteles su pavadinimu: gyventojams prievolės ant namo kabinti lentelės su pavadinimu nėra.

Įamžins Mykolo Vaitkaus atminimą
Seimas 2023 metus yra paskelbęs Mykolo Vaitkaus metais, minint kunigo, rašytojo ir visuomenininko Mykolo Vaitkaus 140-ąsias gimimo metines ir 50-ąsias mirties metines.
Gargžduose tėra tik jo vardu pavadinta gatvė, kapinėse prižiūrimi jo artimųjų kapai, mat pats rašytojas palaidotas Amerikoje. Šioms sukaktims paminėti Gargždų miesto parke (prie didžiųjų laiptų) bus pastatyta skulptūrinė kompozicija, kuri įamžins gargždiškio kunigo ir rašytojo, visuomenininko Mykolo Vaitkaus atminimą. Skulptūrinė kompozicija, sukurta skulptoriaus Luko Šiupšinsko, papuoš Gargždų miesto parką ir taps nauju traukos objektu. Skulptūrinės kompozicijos atidengimas ir pristatymas visuomenei numatomas šių metų spalio 27 d. Iš Savivaldybės biudžeto skulptūrinei kompozicijai 2023 metais skirta 100 000 Eur, tačiau, be šios kompozicijos, planuojama iš naujo išleisti jo prisiminimus, leisti reprezentacinius atvirukus su M. Vaitkaus eilėmis, surengti konferenciją ir parodą.

Priekulėje – daugiau erdvių bendruomeninei veiklai
Taryba svarstė ir Priekulės bendruomenės prašymą dėl finansinio prisidėjimo prie projekto „Priekulės bendruomenės namų plėtra, sukuriant naujas erd­ves bendruomenės sociokultūrinėms veikloms“. Bendruomenė šiemet minėjo 20-ies metų veiklos sukaktį ir bendradarbiauja su kitų Lietuvos rajonų delegacijomis, organizuoja jų priėmimus. Pasak jos pirmininkės Sigutės Puplesienės, per pastaruosius trejus metus priimta apie 20 rajonų delegacijų, todėl siekiama sukurti ir įrengti erdves, kuriose būtų galima mokyti žmones gaminti šio krašto valgius. Šalia Priekulės bendruomenės namų būtų pastatyti 3 moduliniai nameliai, kurių bendras plotas apie 50 kv. m. Planuojama paramos suma – 132 000 Eur, Savivaldybės lėšos būtų 33 000 Eur. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė komiteto posėdžio metu, svarstant šį sprendimo projektą, paprašė visų bendruomenių įvertinti būsimų darbų kainas, nes prašyti lėšų iš Savivaldybės tris ar daugiau kartų pabrangus darbams yra ydinga praktika ir valdančioji dauguma to toleruoti ateityje nežada. Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje J. Ruškys taip pat pasiteiravo, ar darbų sąmata yra parengta remiantis šių dienų kainomis. „Ar nereiks po kelių mėnesių vėl skirti lėšų, nes išaugo darbų kainos?“ – klausė liberalas. Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus patarėja Jūratė Dobrovolskienė atsakė, kad nereiks, nes projektas paruoštas pasidomėjus darbų kainomis. Taryba ketvirtadienį pritarė šiam prašymui.

Opozicija užvertė klausimais
Pagal Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu savivaldybės tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų merui, vicemerams, administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Konservatorius Martynas Martišauskas uždavė klausimą vicemerei Jolantai Kitrai. „Kokia padėtis yra su Gargždų parku, ar objektas jau priduotas? Gal ketinate reikalauti iš rangovo delspinigių?“ – teiravosi M. Martišauskas. Vicemerė neslėpė, kad padėtis yra sudėtinga dėl vėluojančių terminų. „Labai vargome su prašymais baigti darbus laiku, paskutiniu metu jau kreipėmės į anstolius. Problema yra viešųjų pirkimų sąlygos, kai laimi rangovas, kuris nesugeba įgyvendinti darbų“, – sakė J. Kitra. Liberalė Audronė Balnionienė domėjosi situacija dėl kelio remontų darbų, už kuriuos atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), B. Markauskas atsakė, kad su LAKD vyksta periodiniai susitikimai. „Mes išsiunčiame jiems klausimus, atvažiuojame į susitikimą, deja, su naujuoju LAKD vadovu niekad nepavyksta susitikti. Jie mums po susitikimo atsiunčia protokolą, kuriame visad rašoma tas pats – vyksta projektavimas, skaičiuojami delspinigiai. Man prieš 3 mėnesius žurnalistai keletą kartų skambino ir klausė, ar žinome, kad LAKD sumažino kelių programos lėšas. LAKD skyrė didelius pinigus „Via Baltica“ keliui ir Kauno aplinkkeliui įrengti, todėl sumažėjo finansavimas regioniniams keliams. Paprasčiausiai jie nebeturi pinigų savo įsipareigojimams įvykdyti“, – teigė meras.
Apie kitus sprendimus skaitykite kituose „Bangos“ numeriuose.
Augustė JAŠINAUSKIENĖ
A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo