Tarybos posėdis buvo itin darbingas
Antradienį vykęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdis kaip niekada ilgai neužtruko ir praėjo sklandžiai. Artėjantis miesto gimtadienis pozityviai nuteikė ir politikus, mat posėdyje nebuvo nereikalingų kalbų ir kandžių replikų, buvo priimti net 38 sprendimo projektai. Salėje Tarybos narių nuostabą sukėlė tik atskleista Lietuvos pašto pastato kaina – 390 tūkst. eurų.
Posėdyje dalyvavo visi 27 Tarybos nariai, dienotvarkėje buvo numatytas 41 klausimas, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas posėdžio pradžioje pasiūlė išbraukti 3 sprendimo projektus, kuriuos reikia dar pakoreguoti. Tarybos nariams vienbalsiai nubalsavus už, dienotvarkėje liko 38 klausimai, buvo išklausytos 3 informacijos.
Judrėnuose pagrindinis ugdymas vyks ir toliau
Posėdyje buvo svarstomi ir su švietimu susiję klausimai, vienas iš jų – Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano patvirtinimo pakeitimas. Praėjusios kadencijos Taryba 2022 m. kovo 31 d. patvirtino sprendimo projektą, kuriame buvo nurodyta, kad Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinio, pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriuje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. bus nevykdoma pagrindinio ugdymo programa, nes nėra surenkamas minimalus mokinių skaičius. Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė šių metų balandį kreipėsi į B. Markauską su prašymu leisti S. Dariaus skyriuje formuoti 5 klasę su 8 mokiniais, 8 klasę su 9 mokiniais ir 6 klasę su 4 mokiniais. Antradienį Tarybos posėdyje svarstytame projekte buvo nurodyta, kad, remiantis direktorės prašymu, siūloma komplektuoti tik 5 ir 8 klases. Liberalas Justas Ruškys teiravosi, kodėl nuspręsta formuoti tik 2 klases, o ne 3, kaip ir nurodyta prašyme. Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius atsakė, kad komplektuoti klasę su 4 mokiniais nėra tikslinga. „Jei klasėje mokosi mažiau nei 8 mokiniai, reikalingas papildomas Savivaldybės finansavimas. Šiuo atveju sumos siektų dešimtis tūkstančių eurų“, – sakė A. Petravičius. Už balsavo 18 Tarybos narių, susilaikė 9.
3 hektarai – medžiams
UAB „Litana construction“ šių metų balandžio mėnesį pateikė prašymą Savivaldybei rasti Gargždų mieste teritoriją, kurią įmonė galėtų apsodinti želdynais. Remiantis miesto bendruoju planu, įmonei leista Gamyklos g. esančiuose žemės sklypuose sodinti medžius. Apželdinus teritoriją bus įgyvendinti Gargždų miesto bendrojo plano sprendiniai ir sukurtas žaliasis barjeras nuo pramoninės teritorijos. Medeliai, tinkantys pramoninei miesto zonai, parinkti pagal seniūnijos rekomendacijas, tai – paprastoji pušis, beržas, maumedis, baltalksnis, paprastasis skroblas, ginalinis klevas ir platanalapis klevas. Sodmenys turės būti sveiki: be žaizdų, fizinių pažeidimų, kenkėjų ir grybinių ligų, puvinio, gyvybingi, antžeminė dalis ir šaknys fiziškai nesužaloti ir nepažeisti šalčio ar šalnų, nenuvytę. Želdinio kamienas prie žemės apsaugomas nuo išorės pažeidimų, o neprigiję augalai keičiami naujais sodinukais. Iš viso bus apsodinti 3 hektarai žemės ploto. Sklypo pradžioje liks beržai ir kiti vertingi augalai, o menkaverčiai krūmai bus pašalinti. Už išvalytos sklypo dalies toliau bus sodinami medeliai pagal apželdinimo planą. Šiais metais planuojama pasodinti mažiausiai 70 vnt. medelių. Kiekvienais metais įmonė planuoja pasodinti iki 140 medelių. Tarybos nariai vienbalsiai balsavo už.
Derėsis su Lietuvos paštu
Posėdžio pabaigoje J. Ruškys paprašė mero pasidalinti, kokie yra Savivaldybės vykdytos gyventojų apklausos rezultatai dėl Lietuvos paštui priklausančio pastato įsigijimo ir nugriovimo, taip atveriant Rinkos aikštę. Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova paviešino apklausos rezultatus. „Iš viso balsavo 680 gyventojų. Už Lietuvos pašto pastato įsigijimą ir nugriovimą balsavo 569 gyventojai, prieš – 111“, – sakė E. Badalova. Meras pridūrė, kad tikrai derėsis su Lietuvos pašto atstovais dėl pastato kainos. „Pašto atstovai pirmojo susitikimo metu teigė, kad įsigyti šį pastatą savivaldybei kainuos 250 tūkst. eurų. Vėliau paskambino ir pranešė, kad suklydo – pastato kaina pakilo iki 390 tūkst. eurų. Tai labai didelė suma ir mes tikrai atsakingai priimsime sprendimus dėl jo“, – kalbėjo B. Markauskas. Liberalė Audronė Balnionienė stebėjosi tokiomis kainomis ir tokį Lietuvos pašto atstovų elgesį vadino neetišku. „Kai buvau vicemerė, pradėjau derybas su paštu dėl šio pastato įsigijimo, tada jie nurodė konkrečią sumą – 174 tūkst. eurų. Suprantu, kad nekilnojamojo turto rinka diktuoja kainas, bet šiandieną įvardintos sumos protu sunkiai suvokiamos“, – piktinosi politikė.
Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Vitos VITAITĖS nuotr.
