Tarybos posėdyje – klausimų vajus liberalų pasiūlytiems sprendimo projektams
Paskutinį kovo ketvirtadienį vykęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdis – itin darbingas, apsvarstyti net 78 darbotvarkės klausimai ir 9 informacijos. Daugiausia diskusijų susilaukė opozicijos – liberalų – teikti sprendimo projektai dėl pilietinio pasipriešinimo organizacijų rėmimo Klaipėdos rajone programos ir sportininkų rėmimo tvarkos aprašo pakeitimo.
Tarybos posėdyje dalyvavo 26 iš 27 Tarybos narių.
Patikslintas biudžetas ir planas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos nariai vienbalsiai pritarė sprendimo projektui dėl patalpų, tinkamų bendradarbystės centro „Spiečius“ veiklai Gargždų mieste, nuomos pirkimo. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2024–2026 m. tvirtinimo“ pakeitimo, už sprendimo projektą balsavo 18 Tarybos narių, 8 susilaikė. Pritarta ir Klaipėdos rajono savivaldybės 2024 metų biudžeto patikslinimui, po kurio biudžeto pajamos ir asignavimai didinami 659 373 eurų. Šiam darbotvarkės klausimui pritarė 17 Tarybos narių, 9 susilaikė.
Dėmesys pilietiniam pasipriešinimui
Tarybos posėdyje diskusijų sulaukė sprendimo projektas dėl pilietinio pasipriešinimo organizacijų rėmimo Klaipėdos rajone tvarkos aprašo patvirtinimo. Kaip jau rašėme „Bangoje“, šį sprendimo projektą teikė ir parengė Liberalų sąjūdžio frakcija. Opozicijos lyderis, liberalas Justas Ruškys Tarybos posėdyje aiškino, kad sprendimo projekto tikslas – esant dabartinei geopolitinei situacijai Savivaldybei reikėtų finansiškai prisidėti prie šalies piliečių rengimo ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui (prieš išorės grėsmes), taip padedant tinkamai aprūpinti organizacijas jų programų įgyvendinimui ir viešajai sklaidai reikiamomis priemonėmis. „Būkim tie, kurie prisideda prie pilietinės visuomenės stiprinimo“, – palaikyti sprendimo projektą kvietė opozicijos lyderis.
Preliminariai sprendimo įgyvendinimui reikalinga 2024–2026 metų Klaipėdos rajono savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyti naują priemonę „Pilietinio pasipriešinimo organizacijų rėmimas“. Trejų metų laikotarpiui, kasmet šiai priemonei numatant skirti bent po 20 000 Eur. Savivaldybės biudžeto lėšas organizacijos galėtų naudoti inventoriui įsigyti ar nuomai, veiklai viešinti, paslaugoms pirkti, renginiams, stovykloms organizuoti.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, valdančioji dauguma turėjo įvairių komentarų ir klausimų. Meras kalbėjo, kad būtų galima prie neformaliojo ugdymo stovyklų, orientuotų į patriotinį ugdymą, pridėti tokį pilietinio pasipriešinimo prioritetą, kreiptis į bendruomenes. B. Markauskas kvestionavo ir sukarintos organizacijos sąvoką, mat gali atsirasti kariškomis pasivadinusių organizacijų, kurios pretenduotų į paramą.
Jei sklandžiai, lėšas papildys
Diskusijose opozicijos lyderis J. Ruškys tvirtino, kad minėto sprendimo projekto pavadinime neskamba sukarintos organizacijos sąvoka, tai – žodis iš vartojamosios kalbos. „Darbo grupė, nusistatydama darbo reglamentą, galės apsibrėžti dar konkretesnius dalykus ir priemones. Mere, mes padarykime vieną programą, vieną aiškią sistemą, kaip tai veikia“, – Tarybos posėdyje kalbėjo J. Ruškys.
Tarybos narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė klausė, ar, be Lietuvos šaulių sąjungos, Klaipėdos rajone būtų daugiau organizacijų, galinčių pretenduoti į paramą. Kita Tarybos narė, LVŽS narė Sandra Matulionienė antrino ir akcentavo, kad reikėtų apsibrėžti sąvokas, kas yra pilietinio pasipriešinimo organizacijos, turėti šių organizacijų Klaipėdos rajone sąrašą, mat dabar sprendimo projekte – daug nežinomųjų.
Tarybos narė, Lietuvos socialdemokratų partijos narė Ligita Liutikienė išreiškė poziciją, kad šių metų biudžetas jau patvirtintas, vienas metų ketvirtis jau praėjo, praeis laiko, kol programa bus patvirtinta. „Tikrai pritarti reikėtų, bet mano siūlymas būtų šiemet skirti šitam projektui 10 tūkst. eurų, pasižiūrėti, kaip veikia, o galbūt metų eigoje, jei vyks sklandžiai, papildysime“, – siūlė L. Liutikienė.
Liberalas J. Ruškys pritarė mažesnės sumos skyrimui, kadangi svarbiausia, kad idėja būtų įgyvendinta, o jei ji vyks sklandžiai, bus galima skirti daugiau lėšų. Už pakeistą sprendimo projektą dėl pilietinio pasipriešinimo organizacijų rėmimo Klaipėdos rajone programos patvirtinimo, numatant 10 tūkst. eurų biudžetą, balsavo 25 Tarybos nariai, 1 susilaikė.
Tobulinti Sportininkų rėmimo tvarką
Paskutiniu Tarybos posėdžio klausimu svarstytas sprendimo projektas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T11-519 „Dėl sportininkų, reprezentuojančių Klaipėdos rajono savivaldybę, ugdymo, dalyvavimo pasaulio, Europos, Lietuvos aukšto meistriškumo varžybose, rėmimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo.
Kaip pristatė Tarybos narys, liberalų sąjūdžio frakcijos narys Julius Pozingis, sprendimo projektu siūloma pakeisti šiuo metu galiojančią sportininkų rėmimo tvarką, ją patikslinant ir papildant lėšų skyrimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės punktais. Motyvas, kodėl siūlo keisti šią tvarką, – garsiai nuskambėjęs Gargždų krepšinio klubo skandalas. Tačiau nors ir Tarybos nariai, meras, administracija šių metų pradžioje buvo priėmę teisingus sprendimus dėl krepšinio klubo, dabar, anot J. Pozingio, reikia žvelgti į priekį ir tobulinti esamas tvarkas, kad ateityje būtų galima išvengti panašių situacijų.
„Taigi keturi esminiai siūlomi pakeitimai. Pirmas – lėšų grąžinimas Savivaldybei, jei komanda/sportininkas pasitraukia ar būna pašalintas iš einamojo sezono varžybų. Antra, rėmimo lėšos, pervestos programos vykdytojui, laikomos banke, užtikrinama atskira nuo kitų toje sąskaitoje esančių lėšų apskaita. Trečia – mokėjimai programos vykdytojui pagal sutartį atliekami tik visiškai įsitikinus, kad skirtos lėšos už praėjusį laikotarpį panaudotos tinkamai, ir ketvirta – sąlygos, kurių neįgyvendinus Savivaldybė gali vienašališkai nutraukti sutartį ir įpareigoti programos vykdytoją grąžinti lėšas“, – esminius pokyčius pažymėjo Tarybos narys.
Sudarys darbo grupę
Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė (fizinis aktyvumas ir sportas) Ugnė Tamošauskienė teigė, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlomi tvarkos aprašo pakeitimai jau yra vykdomi, tačiau jie buvo nurodyti ne tvarkos apraše, o nuo 2019 m. sudarytose sutartyse, dabar sutartys jau pasirašytos, tad nauji pokyčiai galėtų įsigalioti nuo 2025 metų.
Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė kalbėjo, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos pateiktame tvarkos aprašo pakeitime mato ir kitų „saugiklių“, kurie padėtų išvengti panašių situacijų ateityje. Jos nuomone, reikėtų sudaryti darbo grupę, kuri pateiktų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai siūlymus dėl tvarkos aprašo pakeitimo nuo 2025 m.
Meras B. Markauskas siūlė, kad tvarkos aprašo klausimas būtų svarstomas gegužės mėnesio Tarybos posėdyje, o iki to laiko būtų sudaryta darbo grupė. Joje dalyvautų Tarybos nariai: 3 iš valdančiosios daugumos ir 3 iš opozicijos, taip pat Administracijos darbuotojai ir sporto bendruomenės atstovai, kurie ir diskutuotų dėl tvarkos aprašo pokyčių. Už šį siūlymą balsavo visi 26 Tarybos nariai.
Po balsavimo Tarybos narė A. Balnionienė teiravosi mero ir dėl bankrotą paskelbusio krepšinio klubo „Gargždai“, ir dėl Savivaldybės lėšų. Meras paaiškino, kad konsultuojamasi su išorės teisininkais: „Tikrai nėra taip, kad esam, kaip sakant, šaukštus sudėję. Dar negaliu pasakyti, ar bus formuluojamas kreipimasis į prokuratūrą, ar į STT, bet vyksta dabar konsultacijos“, – teigė B. Markauskas.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
