Tautėni kuostiuma rēk muokietė išaustė, pasiūtė ėr nešiuotė

Būkem žemaite
1 spalio, 2025
0

Gargždū kultūras cėntra folkluora ansamblis „Cīrolelis“ poikēs atnaujintās kuostiumās iš tuola traukė akis. So anās sīkiu linksmėnuos Kvėitėniu skīriaus folkluora ansamblis „Kvėitīs“, Kretingalės kultūras cėntra Gėrkaliū skīriaus „Žiuogopis“ ėr Duovėlū kapelas narē.

„Lietova dėktē maža, bet žiaurē īvairi: skėramies pagal karakterī, pagal bodinkus, kalba, sava apriedus ėr net pagal ton, kāp arklīs kinkuoms“, – lietoviū skėrtomus Duovėlūs, Klaipiedas rajuona etnėnės kultūras cėntrė mėnont Žemaitiu vėinībės dėina, šīpsuodamuos vardėjė žemaitiu etnokultūras specialistė Alduona Koprelītė. Klaipiedas rajuonė gėmosi, o Gargždūs vėdorėnė muokīkla bėngosi Žemaitėjės naciuonalėni parka kultūroluogė sosėrinkosims atsklēdė žemaitėška tautėni kuostiuma savėtoma ėr davė daug patarėmu folkluora ansambliu narems.
Pradē – gers audies
Ėlgadrīžis sėjuons, marškėnē, kluostouta aukštu lėimeniu lėimenė, kvartūgs, skarelė, koska, gūnė, o žėima ėr sermiega sodara žemaitiu muotrėšku tautėniu drabužiu komplekta, katras išsėskėr
rīškiū spalvū gausomu, tarp koriū daug rauduonas spalvuos.
„Kad kuožnus žemaitis iš pasėdėdžiavėma galietu ētė kramė ožvertėis, jē nuor pasėsiūdintė tautėni kuostiuma, rēk pėrmiausē sosėrastė gera audieji, – tuoks pėrms A. Koprelītės patarėms. – Bepėgu gargždėškems, anims ni ėiškuotė narēk – tor poikė audiejė Zita Paulėkienė. Aud līgē, nusėpėrkės anuos audėni nikumet naprašausi. Vo palongėškė Zita Baniulaitītė, išmuokosi austė iš senuos audiejės, īr geriausi gal ė žemaitėška tautėni kuostiuma žėnuovė vėsuo Lietovuo.“
Etnokultūras specialistė iš Plateliū sakė, kad dėktē svarbu, kāp vėsas kuostiuma dalīs tarp savės deries, diel tuo rēk kreiptėis ī tus, korėi išmana. Tuoks konsultants nalēs ont žemaitėška sėjuona dzūkėška prijoustė rėštėis ar prisėronkiuotė vėsuokiuo spalvu ėr raštu, katrėi tuo regiuona audėnems nabūdingė, nasvarbu, kad gražė. „Dėdėlē gal patėktė kopėškienu aštounītis audėnīs, bet žemaitėška kuostiuma ons sogadintu“, – parspie A. Koprelītė. Kad tuokiū klaidū naatsėtėktu, pati Alduona konsultou vėsus, korėi papraša. Naatsėsakė ana patartė ėr puorā, 40 metu vestoviu sokaktėis pruoga nusprėndosē pasėsiūdintė tautėni kuostiuma ėr tēp pasėpoušosē atnaujintė Santuokas sakramėnta. Tautėnis kuostiums īr išeigėnis, diel tuo anou tink ėr par valstībės, ėr par šeimuos švėntės riedītėis, ėr garbingus svetius sotėktė ar išlīdietė. Svarbu, kāp sakė A. Koprelītė, gers audies, gers siovies, katras ne tēp sau sogeb drabužius siūtė, bet tautėni kuostiuma, ėr konsultants, išmanontis vėsoma.
Par skrumnus sėjuons ar kvartūgs
„Žemaitėšks kuostiums iš Šėlalės, Raseiniu ar Tauragies tėkrā skėrsas nu vakarėnės Žemaitėjės. Gargždėškiu tautėnis kuostiums bėškeli kėtuoks nagu plungėškiu ar telšėškiu. Jē iš vietuovės nier pavīzdiu (anū ėiškuom muziejūs), rēktu rinktėis sava gīvenamā vėitā, sava parapėjē artėmiausi ėr nasėžvalgītė tuoliau. Žemaitėšks kuostiums dėdėlē rauduons. Marškėnē platė, kvartūgou medžiagas naskūstė, – diestė A. Koprelītė Duovėlūs apveiziedama folkluora ansambliu nariu kuostiumus. – Kvartūgs gal būtė ėr balts, bet tor būtė dėdėlis. Žemaitėškā tor būtė daug, kad naatruodītom skrumnā.“ Žuodi kėšenie naėiškonti etnokultūras specialistė pridūrė, kad kol nabova plastėniu apėracėju, o panas nuoriejė, kad ožpakalis būtu rėists, sotraukdava daug sėjuona medžiagas. Tēp tēp, audėnīs kaštou, o tims, kas nator sopratėma, kuo verts ronku darbs, mosi rēk pasakītė, kad vėinam kuostiumou pasėsiūdintė keliu šimtū euru naožteks. Diel tuo vėinas klaidas pasėtaika diel biednīstės, kėtas – diel nažėnuojėma.
„Jē nuor muotrėška tautėni kuostiuma, bet pėnigeliu sīkiu daug nator, pradē gal pasėsiūdintė sėjuona, marškėnius, kvartūga ėr lėimenė. Rēks ėr skarelės, o so batelēs bieduos mažiau – ėr korpelės, ėr iki kolkšneliu sovarstuomus gali rastė ėr „puoniu laimie“, – patarė Alduona. Bet jē kori galvuo apie truopni tautėni kuostiuma, rēks ėr balta apatėni sėjuona, žekiu pagal sezuona, sermiegas, koskas, gūnės. A vėskon išvardėjau? Rėišėnės – tik rodėni ėr žėima. Karuole gintarėnē – vėsumet, net kelēs rinkēs aplink kakla gal būtė. Jē džiaugaties, kad tuokius torat, kažėn, ar na par onkstėi. Gintarėnē karuolē tor būtė šlifoutė, apvalė, kėtēp sakont, o na bikuokėi. Truopnė gal ėr 5 tūkstontius kaštoutė, bet kas tuokius pėningus muokies? A. Koprelītė patarė pasėžvalgītė anū Sakartvelė, kor onkstiau vuos ož 20 euru galiejė nupėrktė apdėrbtus karuolius iš gintara dolkiu. Tik nanusėgoskėt, šuokont tėi karuolē tėkrā nadolkies.
Joustu Žemaitėjuo ont jousmėns nanešiuojė ni muotrėškas, ni vīrā. Šėi tik ont batū siauras joustelės arba ont skrībelies rėšdavuos, vo po kaklu – koskėlelės.
Apie maliava ėr plaukus
Jē raduot gera audieji, gera siovieji, torat bėnt būtėniausės tautėni kuostiuma dalis, dar rēk žėnuotė, kāp ton kuostiuma nešiuotė. Galvuos apdongals – mergeliems rangė, muotrėškuoms skarelė (senasis pavadėnėms – raištielis) īr privaluoma. Ištekiejosi muotrėška plaukus slep, jauna mergelė ont galvelē ded rangė iš atlasa kaspėneliu sopinta arba gīvū gieliu vainėkieli vasara. Rangė īr žemaitiu savėtoma žėnklus. Vėina būda, kāp skarelė sosėrėštė, A. Koprelītė Duovėlūs paruodė, bet išpasakuotė apie vėsus būt baisē ėlgā trokosi: „Nier vėina geriausi būda, rēk tik išsėrinktė, katras muotrėškā tink: ar mazgelis po kaklu, ar ragelē ont galvuos, ar koris kėts.“
Pri tautėni kuostiuma, ar ons žemaitėšks būtom, ar aukštaitėšks, ar dzūkėšks, kāp sakė specialistė, natink ni juokės auksėnės ar kėtuokės grondėnelės, ni žėidā, tik vestovėnis. Laikruodius ėrgi rēktom nomėi palėktė. Nuors žemaitėška kuostiuma pagrindėnė rauduona spalva, nagū lakoutė rīške nader.
Kuožna mergelė ar muotrėška stėngas sava gruoži parīškintė, bet tautėni kuostiuma apsėvėlkosi torietom paklausītė dar vėina A. Koprelītės patarėma: maliavas dietė tėik, kad na kuožnus soprastu, kad īr maliavuota, vo jē nagus lakou, ta tuokė spalva, kuokiuos anėi ėr īr.
Savėtoms ėr pasėdėdžiavėms
Plateliu kultūras cėntra Žemaitiu Kalvarėjės filiala folkluora ansambli „Platelē“ narie A. Koprelītė, pamatiosi žmuogu tautėniu kuostiumu, apsėdžiaug ėr ni napaklausosi žėna, iš kuoki ons Lietovuos krašta. Spalvas, rašta, tautėni kuostiuma (tėik muoterėška, tėik vīrėška) detalės anā pasaka daugiau nagu mes soprontam. „Nuorėčiau, kad žmuonis nuorietu torietė tautėni kuostiuma kāp savastėis īprasmėnėma. Vėinė pri anuo pripront nu mažėns, jē tievelē lonka folkluora kolektīvus, kėtė sobrėst tautėnem kuostiumou ėr posė omžiaus nugīvenė“, – sakė etnokultūras žėnuovė, katra jau na vėinus marškėnius sonešiuojė. Anuos šiepė – do kvartūgā, trīs lėimenės, sėjuons ėr dar medžiaga gol sėjuonou siūtė. „Pasėsiovus ožtenk ėlgam, nasoplīšt, tik spalva „pabieg“, – sakė A. Koprelītė ėr apgailiejė, kad diel pėningu stīgiaus na vėsė folkluora ansamblē tor galėmībiu pasėsiūtė truopni tautėni kuostiuma, o jok anon vėlkiedamis sava krašta garsėn na tik nomėi, bet ėr vėsam pasaulie.