Tradicėju rata so muokėnēs rėtėn entuziastingė muokītuojē
Kuokiū tik nier konkursu, olimpiadu, varžītoviu, katrūs muoksleivē rungas so kėtās ėr patīs so savėm, siekdamė īruodītė, kad īr na iš kelma spėrtė ėr kad galva ont petiū na ba rēkala nešiuo. Vėinė sportou, antrė dainiou, tretė šuok, ketvėrtė rimtā muokslus kāp rėišotus kremt ėr sava muokīklas varda na tik rajuonė, bet ėr vėsuo Lietovuo garsėn. Gargždū „Vaivuorīkštės“ gimnazistė Austiejė Kumpītė, „Mėnėjės“ pruogimnazėjės muokėnie Paulina Meškītė ėr Viežātiu pagrindėnės muokīklas – Ortė Sorplītė sava gebiejėmus ėr išmanīma atsklēd etnėnės kultūras rėngėnius. Dalīvau vėsor, kor muokītuojės pakosėj, semas patėrtėis, ger žėnės kāp šolėni vondėni ėr junt, kad tēp sosėjung praeitės so dabartim.
Prisėstatīms ėr tests
„Sveikė gīvė, mona vards īr Paulina Meškītė. Abu mona tievā īr kėlė iš Žemaitėjės: tečiaus gėmėnies šaknīs prasėded Plungie, mama kėlosi iš Kvėitėniu kaima, natuolėi Mažuosės Lietovuos robežiaus. Savėm laikau tėkra žemaitė: mon artėms ožsėspīrėms, atkakloms, tvėrts žemaitėšks būds, net ėr pavardie sosijosi so Žemaitėjės herbu – meška. Draugīstė so etnokultūra prasėdiejė vaikīstie. Babas Valės, tečiaus mamuos, jaukiūs nomus Plungie pralēstas vasaras bova pėlnas narūpestingas vaikīstės, o ramė vakarā prabiega klausontėis babas sekamū žemaitėšku pasaku ėr sakmiu. Vo tada ėr pamėlau žemaitėška žuodi, anuo skombesi, katruo nanuoru palēstė ėr šėndėina. Žemaitėškā rokoutėis jau pradiejau darželie, dalīvavau pėrmam pasakuoriu konkursė“, – tēp savi Paulina pristatė Etnėnės gluobuos tarības gluobuojamuo Lietovuos muokėniu etnėnės kultūras olimpiaduo, katruos respublėkėnis etaps šīmet vīka Šedovuo, Radvilėški rajuonė.
Tuos olimpiadas pėrma vīkst vėsu etnuograpėniu Lietovuos regiuonu rajuonūs, po tuo – apskrėtīs, iš katrū ī respublėkėni etapa pakliūn tik pėrmuos ėr ontruos vėitu laimietuojē. Rēk torietė okatas ruoštėis, nes olimpiada sosėded iš etnėnės kultūras pažėnėma testa, o anon sodara ožduotiu rinkėnīs iš rašītėniu, vaizdu ar garsu pateiktū klausėmū. Ontra ožduotės – keliū mėnotu vaizdėnis muokėni etnokultūrėnės veikluos ėr raiškuos pristatīms so komentarās. Kāp mėslėjat, kor tuo olimpiadas dalīvē išmuokst? Pamuokuos? Bet atskėrū etnėnės kultūras pamuoku nier. Aišku, kad muokėnems paded muokītuojē, katrėi ogda tautėškā sosėvuokosės asmenībės, gebontės puoselietė ėr sauguotė prigimtėnės kultūras vertībės.
Šeimuos ėr pedaguogu paspėrtės
„Nuorint pažintė sava identiteta, rēk laika, īsėgėlėnėma, bet dėktē svarbus šeimuos indielis – tievā, senelē, korėi sava pavīzdiu formou pagarba pruotieviu tradicėjuoms. Atnaujintuos ogdīma pruogramuos šiam dalīkou skėrama vės mažiau diemesi, integroujama ī lietoviu kalbuos ėr literatūras, istuorėjės, mozėkas ėr kėtū dalīku pruogramas“, – saka Paulinas muokītuojė Živilė Bartkevičienė, pripažīstonti, kad ta integracėjė priklausa nu pedaguoga asmenėni entuziazma. Anuo natrūkst ėr kėtā Paulinas muokītuojē Gintarē Januškienē, kori muoka istuorėjės.
Kūrībėškė muokītuojē sogeb muokėnius ītrauktė tēp, kad anėi tamp na klausītuojēs, vo kūriejās ėr tīriejās. „Dėktē īduomus ėr vėins geriausiu metuodu – interviu so tievās, senelēs ar net pruosenelēs, koris lēd sorinktė unikalė informacėjė aplink anū vaikīstės žaislus, žaidėmus, senuovės īronkiu pavadėnėmus ėr kėtkon“, – dalėnas patėrtim lietoviu ėr literatūras muokītuojė Živilė, īsėtėkėnosi, kad muokėnē etnokultūras žėnės perem ėr skaitīdami pasakas, sakmės, padavėmus, par pamuokas nagrėniedami V. Krievies-Mickevičiaus, K. Duonelaiti, A. Baranauska, Šatrėjės Raganas, J. Tuma-Vaižganta ėr kėtū kūrėnius.
„Ka „Mėnėjės“ pruogimnazėjuo 8 klasie lietoviu kalbuos pamuokuos muokiemies apie tarmės, muokītuojė Živilė pasėīduomava, ar koris nuors šnekam tarmėškā. Mona draugė pasakė, kad aš šneku, pati ėrgi tuo nasliepiau. Muokīklas pasakuoriu konkursė sekies poikē, o pernā muokītuojė pakosėjė dalīvautė etnoolimpiaduo“, – pasakuojė Paulina, tumet sava omžiaus gropie respublėkėnem etapė laimiejosi 3 vėita. Paulinas muokītuojė Živilė tarmies sauguojėma ėr propagavėma laika dėdėlė kultūrėnė vertībė, unikalomu, o jē atrond tarmėškā šnekonti muokėni, skatėn dalīvautė na tik tradicėnius muokīklas rėngėnius, bet ėr rajuona, regiuona, Lietovuos muokėniu etnėnės kultūras olimpiaduos.
Svarbus išmanīms
Mosint jau sopratuot, kad dalīvēms rēk išmanītė vėsū Lietovuos etnograpėniu regiuonu tautuosaka, papruotius, apeigas, mozėkas instrumėntus, buities rakondus, truobesius ėr, aiškē, tautėni kuostiumā skėrtomus ėr panašomus. Nuors Paulinas svajuonė torietė sava tautėni kuostiuma dar naišsėpėldė, bet vėsū etnėniu Lietovuos regiuonu tautėni kuostiuma panašomus ėr skėrtomus galietu išvardintė ėr nakti prižadinta. Dieltuo pamatiosi a sava bėndraomžė, a augesnė muotrėška, nepralēd pro akis ni mėnkiausės detalės. Pasėtēravos, a žėna, kas navalnu, jē vėlki tautėni kuostiuma, Paulina ni namirkteliejosi pradiejė vardintė: „Jaunuos mergelės plaukā tor būtė sopintė, sorėštė, galvelė tor pouštė arba ringė, arba kaspėnā, augesnė muotrėška plaukus tor pakavuotė po skarelė, katruos rėšėma būda gal pasėrinktė palei sava nuora. Juokiu maliavu, juokiu auskaru, žėidu, apīronkiu a laikruodiu, o nagelē nalakoutė.“
Kėta meta Paulina muokīsas Klaipieduo „Āžoulīna“ gimnazėjuo ėr tėkas, kad sogebies tėstė pažinti so etnėnė kultūra ėr soderintė so muokslās. O anėi vīkosē gargždėškē dėktē svarbė, nes ateitie nuor studėjoutė medicina. Palinkiekem Paulinā sekmies, o šėndėina pasėdžiaukem skaitīdami dvė anuos sokortas sakmės, katruos gal kada nuors net ī kningelė sogols.
Pajota pasėdėdžiavėma
Ka Austiejė Kumpītė muokies Viežātiu pagrindėnie muokīkluo, 5 klasie, lietoviu kalbuos ėr literatūras muokītuojė Erika Košienė ožregistrava anon dalīvautė etnėnės kultūras olimpiaduo, o mozėkas muokītuojės Andželika Struopovienė ėr Neda Tamošauskaitė padiejė pasėruoštė. Austiejė etnėnės kultūras olimpiadas do etapus ba juoki varga īveikė, o respublėkėnem tumet ontra vėita laimiejė. „Pėrma sīki dalīvavau ėr laimiejau! Variklioks ožsėvedė, ėr kėtās metās apėnt dalīvavau“, – šīpsuojuos viežātėškė. Jau pradėnies klasies muokītuojė Ramutė Pozingienė bova išmuokiosi Austiejė konklioutė, ėr mergelė pajota, kad konkliu mozėka ožgaun klausontiūju šėrdis. Patiuos akīs nušvėta, ka so Viežātiu kultūras cėntra šuokiu studėjės „Karuselė“ vākās pradiejosi šuoktė tautėnius šuokius pajota ėr kolektīva vienībė, ėr žiūruovū geriausės emuocėjės. Vo Vėlniou Šimtmeti dainū švėntie pamatiosi daugībė žmuoniu tautėnēs drabužēs Austiejė patīrė īpatinga bėndruomenėškoma jausma, ėr dar platiau atsėvierė anā lietoviū liaudies tradicėju, šuokiu, dainū, pasakuojėmu pėlnas skrīnės. O tas skrīnės varsta šeimuo na vėina – mama ėrgi išmuoka gruotė konkliem, o vėinu metu ī scena Austiejė žėngė sīkio so bruoliu ėr sesutė.
Muok Austiejė na tik šuoktė, bet ėr poikē pasakuotė, pintė, austė joustas kaladiem, ėr nie tuo, kuo ana naišmuoktu, nes nuora dėdėli tor. „Etnokultūra – mona papėlduoms ožsėiemėms, koriou džiaugous, nes dėktē daug sožėnau, o kou daugiau sožėnau, tou labiau nuoru. Etnokultūra sojung praeiti so dabartim“, – saka Austiejė, išsėkielosi nauji tėksla kėtū metu etnėnės kultūras olimpiadas respublėkėnem etapė.
Stėngas soduomintė
Nu 5 klasē etnokultūras olimpiaduos dalīvavosė Austiejė grēt pastebiejė Gargždū „Vaivuorīkštės“ gimnazėjės muokītuojės Zuofėjė Vaitkovienė ėr Iluona Tulabienė, ka pernā rodėni ana atējė ī pėrma gimnazėjės klasė. Kuožnam muokītuojou šiās laikās tuoks muokėnīs – deimantoks, tad iemė anon atsargē glodintė – ruoštė dar vėinā etnėnės kultūras olimpiadā.
„Baisē sunkē īr konkuroutė so robuotika ar vaizda žaidėmās, bet vėsumet atsėrond muokėniū, katrus pavīkst ītrauktė ī kalėnduorėniu švėntiu ėr papruotiu svarbiausiu muomėntu tīrėniejėma, pritaikīma, gėmėnies tradicėju pristatīma, dainiavėma, lonkīmuos pėliakalniūs, kraštuotīras muziejūs“, – saka Z. Vaitkovienė, lietoviu kalbuos ėr literatūras mokītuojė, katra pasakuodama apie etnokultūra ėiška sāsaju so kėtās menās, siekdama soduomintė šiuolaikėnius gimnazistus. Jē nagrėnie liaudies dainas, tai pasėklausa so muokėnēs neofolkluora gropiu, jē aptar padavėmus – ėiška simbuoliu šiuolaikėnius dailės kūrėniūs. O populiarintė tarmė paded dainėninkā Austiejė ėr FC Baseball.
„Šiās muoksla metās trīs gimnazėjės pėrmuokės (Lėja Dzimidaitė, Juventa Jašmontaitė, Lukrecija Žmurko) tīrėniejė Mažuosės Lietovuos receptus ėr sava pastebiejėmus pristatė muokīklas, miesta bėndruomenē“, – saka muokītuojė Zuofėjė, katruos kolegės ėrgi prisėded pri tautėniu tradicėju puoseliejėma: mozėkas muokītuojės Jūratė Sorblienė so Laima Rimkienė muoka gimnazistus dainioutė lietoviu liaudies dainas, sotartėnės, gruotė ragās, skudutēs, konkliem. Šuokiu muokītuojė Anželina Papėivienė muoka šuoktė liaudėškus šuokius. Dailės ėr technoluogėju muokītuojės ėrgi puoselie etnėnės kultūras veiklas: Joana Lukienė muoka siovėnietė, margintė margučius, karpėniūs īomžintė tautėnius raštus, simbuolius, o Rasa Jorgaitienė kartu so gimnazistās gamėn tradicėnius tautėnius patiekalus (anās vaišėn svetius, atvīkosius iš Vuokėtėjės Švabacha gimnazėjės).
Muočiutės muokīkla
Bepėgis viežaitėškē Ortē Sorplītē – anuos muočiutė Ramutė Pozingienė, bovosi pradėniu klasiu muokītuojė, jau nabsoskaičiou, kėik vāku „sosargdėna“ konkliem, tad ni mėslės nabova, kad Ortė nakonklioutu. Išmuoka ana konklioutė nomūs, nes po vėinu stuogu so muočiutė gīven. R. Pozingienė, Viežatiu kultūras cėntra konkliu ansambliu „Juovars“ ėr „Gėrelė“ vaduovė, sogeb na tik soaugosius, bet ėr mergelės, ėr net vaikelius pritrauktė sava meilė konkliem. Dabar „Gėrelie“ – net 30 jaunūju konklėninku, o tarp anū – ėr anūkė Ortė. Ana jau 6 metu tapa vākū ėr muoksleiviu – lietoviu liaudies kūrības atlėkieju – konkursa„Tramtatulis“ laureatė!
Pėnktuokė Ortė pėrma sīki šīmet išbondė savi etnėnės kultūras olimpiaduo. Anā ruoštėis padiejė ėr muočiutė, ėr lietoviu kalbuos ėr literatūras mokītuojė Gabėjė Kurbangalijeva. Rajuona ėr regiuona etapūs Ortē sekies poikē. Nuors respublėkėnem prizėnės vėitas nalaimiejė, bet sosėpažėna so daug gabiu vāku, katrėi jau na naujuokā olimpiaduos. Ortė tik praded kauptė patėrti, katra anā pravers ėr kėtās metās, nes ronku nulēstė ana neketėn. Viežātėškė jau īr dalīvavosi Vėlniou Dainū švėntie, ėr šī vasara konkliu ī šuona nepadies – konklious Viežatiu Šv. Uonuos atlaidūs, o šiuom dėinuom so Viežātiu kultūras cėntra konklėninkās koncertou Vėngrėjuo.
Konkliava, joustas pīnė ėr vėsor po rėngėnius so Ramutė dar priš kelerius metus važėniejė ėr Ortės bruolis Duovīds. Muočiutės šėrdės džiaugas, kad anūkā periemė iš anuos meilė tradicėjuoms, kad patīs duomas lietoviu liaudies palėkėmu ėr anou stėngas parteiktė īsėtraukdami ī kultūrėni bėndruomenės gīvenėma.
Sorėktavuojė Laima ŠVEISTRĪTĖ, „Banga“
Pašnekuoviu asmenėni archīva nuotr.
Žmuogaus guobšoms
Senē dėktē senē natortings valstietis ī sava truoba priiemė aitvara. Kuožna rīta priš pat posrītius anam kuošės ont stala palėkdava. O aitvars ož ton kuošė anam paganīdava gīvolius. Gīvena žmuogus ramē i niekam apie stebokla napasakuojė. Vėina dėina ons panuora daugiau gīvoliu – na tik gīvoliu, bet ėr pėlnu aruodu grūdu. Aitvars išgėrda apie žmuogaus guodoma ėr išskrėda ėr nikumet nagrīža.
Nanuoriek daugiau negu rēk
Vėinam kaimė gīvena žaltē. Anėi bova na paprastė, bet stebuklingė. Anėi sauguojė žmuoniu tortus. Vėina karta jauns vaikis rada žalti, besėėlsonti ont akmėns. Šalėmās bova padiets maišelis auksa ėr gintarū apīronkė. Žaltīs ėr saka:
– Jegu naimsi mona luobi, atnešu tavėi laimė.
Vaikis pagluostė žalti, padiekavuojė ėr išejė savās kelēs. Kėta dėina kėimė rada medaus, ougu pėlna kreži, maiša grūdū.
Paulina MEŠKĪTĖ
