Tautodailininkų amato gijos susipynė Doviluose

Akiratyje Pokyčių scena
4 spalio, 2026
0

Klaipėdos rajono etninės kultūros centre neseniai atidarytoje parodoje „Šeši dešimtmečiai – viena gija“, kuri skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečiui paminėti, eksponuojami 245 Žemaitijos skyriaus (Gargždų, Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Skuodo ir Palangos sekcijų) tautodailininkų darbai. Juos pateikė 55 kūrėjai.

Gargždiškiai dalyvauja gausiai
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyrius, kuriam vadovauja Vida Šmitienė, vienija po kelias dešimtis Gargždų, Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Skuodo ir Palangos sekcijų tapybos, medžio drožybos, tekstilės, keramikos, juvelyrikos ir kitų sričių meistrų, tačiau parodoje „Šeši dešimtmečiai – viena gija“ eksponuojami tik dalies jų kūriniai.
Žemaitijos skyriaus vadovė V. Šmitienė parodos atidaryme Doviluose džiaugėsi, kad kūrėjų darbai Etninės kultūros centre eksponuojami ne pirmus metus, kad yra vertinami, kad parodų atidarymai kasmet sulaukia ir Savivaldybės atstovų dėmesio, tačiau apgailestavo, kad tautodailininkų gretos retėja, kad kai kurių amato paslapčių nėra kam perimti.
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus dėkojo tautodailininkams už darbus, už lietuvių tradicinės kultūros, amatų puoselėjimą bei etninio paveldo išsaugojimą.
„Didžiuojuosi Gargždų sekcijos nariais. Iš 27 šioje parodoje dalyvauja 13 meistrų, o iš jų – net keturi tautodailininko Vytauto Majoro premijos laureatai, t. y. Dalia Lengvinaitė, Stasė Kausteklienė, Saulius Rumbutis ir Valentina Kaubrienė. Savo darbų parodai „Šeši dešimtmečiai – viena gija“ pateikė ir tautodailininkai Audronė Macijauskienė, Aida Pociuvienė, Valė Krauleidienė, Aurelė Pociuvienė, Vilija Ridikienė, Jūratė Buožienė, Vilija Lygnugarienė, Janina Lukauskienė, Rimvydas Rimeika. Parodoje – jų audiniai, mezginiai, nėriniai, skiautiniai, drožiniai, šiaudiniai sodai ir kiti darbai. Smagu, kad Gargždų sekcijos tautodailininkų gretas neseniai papildė Rimantas Rimeika, savo darbuose sujungęs medį ir metalą“, – linkėdama visiems kūrybinio įkvėpimo ir sveikatos sakė Gargždų sekcijos vadovė Rita Riaukė, kuri taip pat yra tautodailininko Vytauto Majoro premijos laureatė.
Nagingumas iš senelio
2013 metais R. Rimeika tapo LTS Telšių skyriaus nariu, tačiau dėl sentimentų Gargždams, su kuriais susijęs nuo vaikystės ir kur šiuo metu dirba, neseniai įsiliejo į Gargždų sekcijos tautodailininkų šeimą.
„Savo senelio Aleksandro Skuodo nesu matęs, bet spėju, kad iš jo paveldėjau nagingumą. Mano senelis, kurio vardas ir pavardė sutampa su padėjusio statyti Gargždų bažnyčią jos ilgamečio ūkvedžio, buvo nagingas žmogus: darydavo ir kraičio skrynias, ir paminklus kapinėms“, – savo prigimtinio meniškumo gyslelę paaiškino R. Rimeika. Vieną kitą senelio įrankį Rimvydui vaikystėje dar teko čiupinėti. „9 metų su tėvais persikraustėme iš Kisinių gyventi į Gargždus. Mėgau piešti, tačiau jokių su daile susijusių mokslų neteko ragauti: kažką padrožinėdavau, bet nieko rimto“, – lakoniškai pasakojo Rimvydas, vėliau tapęs staliumi-baldžiumi, o malonių kūrybinių darbų ėmęsis vėliau.
Airijoje įvertino gabumus
Pasitikėjimo savimi Rimvydui įkvėpė 800 metų senumo pilies savininkas lordas Edwardas Plunkettas, kuris jį, 2001 metais atvykusį į Airiją užsidirbti, pasamdė kaip stalių-baldžių. „Išvažiavau birželį, o rugsėjį pilyje vyko grandiozinės lordo sūnaus vestuvės. Buvo daug paruošiamųjų darbų, dirbo daug samdytų anglų. Jie uždėjo vienuolynui laikiną stogą, įdėjo langus, grindis. Mano kontraktas buvo metams, o jiems baigiantis lordas pasiūlė pasilikti. Likau… 11 metų. Teko ir restauruoti pilį, ir pagaminti keliems kambariams bei sudėti parketą“, – pasakojo R. Rimeika, susidraugavęs su pilies savininku, kuris buvo dailininkas.
Pamatęs lordo Edwardo tapybos darbus, kurie išsiskyrė savitu stiliumi, – paveiksluose dominavo geometrinės figūros, – Rimvydas pasiūlė jo dailės studijai sukurti parketą, tarsi atspindintį dailininko paveikslus. Rimvydo darbas pilies savininkui patiko. „Įsikalbėjome apie kūrybą ir jis pasakė: „Savyje nelaikyk, kurk.“ Taip po truputį ir pradėjau. Lordas buvo įrengęs dirbtuves, nupirkęs stakles, tad sąlygos kūrybai buvo“, – paskatinimą kurti iki šiol prisimena R. Rimeika.
Sorbonos universitete meną studijavęs, penkiomis kalbomis kalbėjęs lordas E. Plunkettas kūrė ir skulptūras. Vieną iš jų 10 centimetrų Rimvydas padidino iki metro. Vėliau Prancūzijoje ji buvo atlieta iš bronzos.
Įkvepia gamta
Aplink pilį plytėjo 800 hektarų žemė su miškais. Iš pasivaikščiojimų gamtoje Rimvydas grįždavo ne tuščiomis. Šakos, kelmai iš pradžių jo vaizduotėje, o vėliau dirbtuvėse virsdavo meno kūriniais. „Labai įdomūs ten medžiai žiemą. Apaugę gebenėmis jie atrodo kaip skulptūros“, – įspūdžiais dalijosi įkvėpimo iš gamtos besisemiantis Rimvydas. Tačiau Lietuvos gamta jam kelia dar daugiau jausmų ir įkvėpimo kurti.
„Į Lietuvą mane visada traukė. Likti Airijoje nebuvo minčių. Su žmona Dalia išvykome namo praėjus metams po lordo Edwardo mirties. Dukra Vaida liko gyventi svečioje šalyje, o mes nusipirkome sodybą netoli Kulių, Plungės rajone. Čia daug erdvės, galima susilieti su gamta“, – pasakojo Rimvydas, laisvalaikiu dirbtuvėse įgyvendinantis savo kūrybines vizijas. Pagrindinė jo darbų medžiaga – medis, tačiau, susipažinęs su tautodailininku Ryčiu Zinkevičiumi, apsilankęs jo dirbtuvėse Klaipėdoje, pradėjo jungti medį su juodu metalu. Pasak Rimvydo, medis turi savo ribas, tačiau jis moka išnaudoti savo kūryboje natūralius medžio raštus ir spalvas, tad darbus tik alyvuoja.
„Galva pilna minčių. Stengiuosi, kad darbai būtų funkcionalūs, tik dažniausiai jie gana masyvūs. Yra minčių imtis baldų gamybos. Namuose – mano gaminti baldai, grindys, lubos. Esu daręs toršerus, stalines lempas“, – šypsojosi tautodailininkas, paklaustas apie ateities planus. Jis neslėpė, kad ir ateityje dalyvaus parodose, kad darbų užtektų ir personalinei. Keletą R. Rimeikos medžio ir metalo darbų galima pamatyti iki spalio 16 dienos Klaipėdos rajono etninės kultūros centre veiksiančioje parodoje „Šeši dešimtmečiai – viena gija“.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) pradžia laikoma 1966 m. kovo 1 d., kai buvo įkurta Lietuvos liaudies meno draugija, 1989 m. pervadinta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Tai – savarankiška, savanoriška, pelno nesiekianti kūrybinė asociacija, vienijanti apie 2 500 tautodailininkų tapybos, skulptūros, grafikos, kalvystės, keramikos, audimo, mezgimo, juvelyrikos, pynimo, paprotinės dailės sekcijose. LTS turi septynis regioninius Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Dzūkijos ir Žemaitijos skyrius.