Tikrieji teršalai dažnai yra bekvapiai
Autorės nuotr.: Gargžduose uostamiesčio ir rajono Bendruomenės sveikatos tarybos svarstė, kaip spręsti vieną iš aktualiausių problemų, kurias kelia gyventojai, – suvaldyti nemalonių kvapų skleidėjus.
Gargžduose pirmą kartą įvyko Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių Bendruomenės sveikatos tarybų (BST) bendras posėdis, kurio dėmesio centre – gyvenamojoje aplinkoje sklindantys nemalonūs kvapai, dėl kurių skundžiasi gyventojai.
Posėdis – nuo skundo
Į posėdį Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biure gausiai atvyko ne tik abiejų BST nariai, bet ir uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos ministerijos, Visuomenės sveikatos centro atstovai. Kalbėta ne tik apie kvapus, bet ir oro taršos kontrolę Klaipėdos regione bei naujausius teisės aktus aplinkos kokybės srityje. Rajono Savivaldybės Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė į posėdį atvyko kartu su Rimkų gyventoju Stasiu Gvazdžiausku. Jis išsakė nuogąstavimus, ar nepadidės kvapai ir triukšmas iš gamybą planuojančios didinti „Neo group“ gamyklos. Vyriškis sakė anksčiau skundęsis dėl esą iš šios įmonės sklindančio triukšmo. „Mūsų, gyventojų, manymu, už sanitarinių apsaugos zonų ribų neturėtų būti nei triukšmo, nei kvapų, nei taršos“, – kalbėjo S. Gvazdžiauskas.
Kvapai tebeerzina
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės (VSSK) skyriaus vedėja Asta Šlepetienė BST posėdyje Gargžduose pristatė, kaip tiriami skundai dėl kvapų, kokie rezultatai. Ji pažymėjo, kad dėl kvapų, sklindančių iš Dumpiuose įsikūrusių įmonių, sulaukta pretenzijų tiek iš Klaipėdos, tiek iš rajono gyventojų. „Svarbiausia – bendradarbiauti tarpusavyje, mes pas žmogų galime atvažiuoti net naktį ar savaitgaliais, jei kvapai tuo metu yra intensyviausi“, – akcentavo A. Šlepetienė. Dar prieš dvejus metus atlikti tyrimai parodė, jog intensyviausiai kvapus į aplinką skleidžia nuotekų dumblo valymo įrenginiai, kurie priklauso bendrovėms „Grigeo Klaipėdos kartonas“ ir „Klaipėdos vanduo“. Nemalonūs Dumpių kvapai pasiekia Ketvergių, Gručeikių gyvenvietes, dėl jų, tiesa, jau sklindančių iš kitos įmonės – „Branda LT“ šiemet skundėsi ir Toleikių kaimo gyventojai. Įmonės, išskyrus „Brandą“, po gyventojų skundų įgyvendino nuotekų įrenginių rekonstrukcijos darbus. Kol kas nauji kvapų sklaidos tyrimai neatlikti – tai pačių įmonių pareiga. Beje, VSSK pernai buvo gavusi 2 skundus iš rajono dėl tręšiamų, mėšlu laistomų laukų, tačiau tokio pobūdžio skundų šios tarnybos specialistai nenagrinėja. Specialistų teigimu, kvapai – subtilus reikalais: aparatai jų nenustato, o žmogus jaučia. Ne visi kvapai kenksmingi – tikrieji teršalai visai neturi jokio kvapo. Pavyzdžiui, vadinamosios „šiltnamio efekto“ dujos.
Teršia mažiau nei leidžiama
Įdomią statistiką pateikė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD), kontroliuojančio taršą regione, direktorius Andrius Kairys. Pasak jo, Klaipėdoje katilinių, pramonės įmonių teršalų bendras kiekis, išmetamas į atmosferą, tendencingai mažėjo – 2008 m. buvo fiksuojama 5000 t teršalų per metus, o 2016 m. jau tik 2800 t. Tačiau uoste pradėjęs veikti Suskystintų dujų terminalas papildomai paskleidė 200 t teršalų. „Energetinė nepriklausomybė turi ir tokią kainą“, – sakė A. Kairys. Kinta ir pačių teršalų sudėtis, nes keičiasi ir jų skleidėjų specifika. Anksčiau, pasak A. Kairio, 75 proc. visų teršalų skleisdavo energetikos sektorius, katilinės, o pramonės įmonės – 25 proc. Pernai situacija pasikeitė – atėjo naujos įmonės, atliekų deginimo ir kitos, didėjo ir pramonės pajėgumai, todėl, anot aplinkosaugininko, į atmosferą sklinda jau kitokio pobūdžio teršalai, anksčiau net nežinomi. KRAAD duomenimis, Klaipėdos rajone apie 80 proc. visų teršalų išmeta trys stambios įmonės – polietilentereftalo (PET) granulių gamintoja „Neo group“, medienos gaminius ir baldus gaminanti „Sakuona“ ir „Minijos nafta“. Tačiau įmonės, anot A. Kairio, išmeta teršalų mažiau negu leidžia nustatytos normos. Pasak aplinkosaugininko, didesnė bėda yra vis augantis transporto srautas, kuris itin neigiamai veikia oro kokybę miestuose, kietųjų dalelių koncentracija miestuose labai didelė, dažnai balansuoja ant ribos. Tad svarbu reguliuoti transportą, valyti, laistyti gatves, nes būtent išmetamos kietosios dalelės labiausiai ir kenkia sveikatai, teigia aplinkosaugininkai.
Gamybos dar nepadidino
Rimkuose, Industrijos gatvėje, įsikūrusi „Neo group“ gamykla išties planuoja didinti gamybą trimis etapais: iš pradžių didinti pirmų dviejų PET linijų našumą, išplėsti gatavos produkcijos sandėlį ir paleisti trečiąją gamybos liniją. Tačiau, kaip „Bangą“ informavo Savivaldybės Leidimų ir licencijų skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Bakstienė, dviejuose sklypuose planuojamos veiklos projektas dar nesuderintas, leidimas statybai neišduotas. Priežastis – pateikti ne visi dokumentai dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė patikslino, jog kol kas įmonė nėra įregistravusi specialiųjų sąlygų, kurios yra būtinos tolimesniam teritorijos planavimo procesui, pavyzdžiui, kad niekas neprojektuotų gyvenamųjų namų šalia gamyklos. „Už sanitarinių zonų neturi sklisti nei triukšmas, nei kvapai, nei kita tarša. Yra nustatyti tam tikri taršos ribiniai dydžiai, jie moksliškai įrodyti, tad kenkti neturėtų“, – sakė A. Syminienė.
KOMENTARAS
Dvokas sklinda vakarais
- Savivaldybės vyriausioji gydytoja Laima Kaveckienė: „2012 m. atlikome Jakų, Sudmantų, Ketvergių ir dalies Gargždų miesto gyventojų apklausą dėl kvapų jų gyvenamojoje aplinkoje. Apie 30 proc. Jakų, Sudmantų ir Ketvergių apklaustų gyventojų pažymėjo, jog savo gyvenamojoje aplinkoje jaučia stiproką kvapą 1–2 dienas per savaitę, ir dažniausiai ryte arba naktį. Jie pažymėjo, kad dėl kvapų gyvenamojoje aplinkoje suprastėjo jų gyvenimo kokybė. Nemalonu praverti langą, būti kieme, kvapai juos erzina. Kvapų kilmę gyventojai susiejo su gretimoje aplinkoje vykdoma ūkine veikla.“
