Tikro skonio braškių – iš Agluonėnų seniūnijos

Jau 20 metų Agluonėnų seniūnijoje braškyną puoselėjanti Piščikų šeima šiemet pirmąsias kvepiančias uogas šiltnamiuose nuskynė gegužės 20 dieną. Savo užaugintas braškes jie patys realizuoja Klaipėdoje, įvairiose prekybos vietose. Keliuose hektaruose auginantys uogyną ūkininkai investavo nemažai lėšų, kad jį apsaugotų nuo pavasarinių šalčių.

„Šiemet tikėjomės ankstyvesnio derliaus, tačiau skynėme įprastu laiku, kaip ir paskutiniaisiais metais“, – pasakojo Piščikų šeimos ūkio atstovas Valdas. Tai šiltnamiuose, kurie užima apie hektarą, užaugintos uogos. Pirmosios – ankstyvosios itališkos veislės ‘Clery’, bet jau skinamos vėlyvesnių – ‘Sonata’, ‘Asija’ bei kitų. Iš viso šiame ūkyje auginama 10 veislių braškės. „Jų kūrėjai siūlo išbandyti naujas, taigi kasmet auginame kitas. Nuo verslo pradžios užsilikusi tik ‘Polka’“, – teigė V. Piščikas.

Jis patikino, kad dėl intensyvių šalnų šį pavasarį nedaug nukentėjo uogynas, nes nepagailėjo investicijų – apie 100 tūkst. litų specialiai apsaugos nuo šalčių sistemai. „Reikėjo apsispręsti, kad per naktį neprarastum visko, ką kūrei metus“, – dėstė ūkininkas.

Pirmųjų uogų nuskynė apie 100 kg. Turguje už kilogramą prašė 30 litų. „Šiemet pirmosios uogos brangesnės, nes geros kokybės – skanesnės, didesnės, – akcentavo Valdas, džiaugdamasis pasiektu rezultatu. – Dabar turguje kilogramas kainuoja 24 Lt. Klaipėdos senajame turguje mes vieninteliai prekiaujame lietuviškomis braškėmis. Šią savaitę galbūt atsiras daugiau, kurie atveš užaugintų po agroplėvele.“

Lauke užaugintų braškių derlių jie skins už poros savaičių. Uogas pirkėjams tiekti šie ūkininkai planuoja iki gruodžio mėnesio.

Piščikai patys prekiauja braškėmis iš savo ūkio Agluonėnų seniūnijoje Klaipėdos turguje, taip pat kitose vietose: prie prekybos centrų „Akropolis“, „Rimi“, Dragūnų rajone. „Mūsų uogų galima įsigyti tik šiose prekybos vietose. Mes atsakome už savo užaugintas braškes, – patikino ūkininkas. – Jos gali būti mažos, neišvaizdžios, tačiau negali būti neskanios. Pirkėjai mus plačiai pažįsta – niekada nesame jų nuvylę.“

Pasak V. Piščiko, Lietuvoje žmonės dar žino tikrą braškės skonį, kuris, beje, priklauso ir nuo veislės. Šie ūkininkai augina gero skonio uogas.

Braškių augintojas prognozavo, kad šiemet ir didžiausios braškių pasiūlos laikotarpiu jų kaina gali būti aukšta, o sezonas trumpas. „Karščiai sutrumpino pastarąjį – uogynai nužydėjo staiga, iš karto prinoks daug uogų ir tuoj nebeliks, – aiškino ūkininkas. – Taupantieji pigioms braškėms gali jų nesulaukti.“

Piščikai šeimos verslą plėtoja 20 metų. Šiuo metu braškės auginamos 3 hektaruose. „Tenka mažinti plotus, nes nėra ką pasamdyti dirbti, – skundėsi ūkininkas. – Kreipėmės į darbo biržą, žadėjome mokėti trečdaliu didesnį atlyginimą nei minimalus, siūlėme atvežti į darbą ir parvežti, tačiau jokio pasiūlymo nesulaukėme. Bedarbių yra, tačiau norinčiųjų dirbti nėra, – stebėjosi V. Piščikas. – Taigi mažiname braškyną ir ieškome technologinių sprendimų, kaip išsiversti.“

• Savo sodybų sklypeliuose braškes auginantys daržininkai mėgėjai „Bangos“ redakcijai skundėsi, kad pavasarį gražiai žaliavę šių uogų krūmeliai staiga nuvyto ir nuvirto. Priežastis – šaknis nugraužė grambuolių lervos. Ką daryti?

  „Siūlyčiau ekologinę braškyno priežiūrą – parazitinius nematodus, kurie sugraužia šias lervas. Juos rinkai tiekia įvairios firmos. Tai efektyviausia priemonė, kurią naudoja ir pramoninių braškynų savininkai. Ne visose dirvose veisiasi grambuoliai. Rojus ten, kur naudojamas kompostas, mėšlas – pertręštose dirvose yra kuo maitintis lervoms. Beje, grambuolio lervos šaknimis maitinasi paskutiniaisiais metais, virsdama vabalu, o vystymasis trunka kelerius metus.

  Dirvoje, kurioje yra grambuolių lervų, galima sėti senosios veislės lubinų, turinčių alkaloidų. Ėsdamos nuodingas jų šaknis, lervos žūva“, – patarė ekologo išsilavinimą turintis V. Piščikas.