Toks gyvenimas
Santuokų mažėja, gimimų daugėja
Praėjusiais metais Klaipėdos rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje susituokė 40 porų mažiau nei užpernai. Daugiausia santuokų įregistruota liepos mėnesį. Dešimt jaunavedžių savo santuoką įregistravo ne tradiciškai patalpose, bet savo pasirinktoje vietoje.
Pernai rajone naujagimių buvo daugiau nei mirusiųjų. Palyginti su ankstesniais metais, gimimų skaičius sumažėjo, tačiau, skirtingai nei kaimyniniuose rajonuose, gyventojų daugėja. Vaikams tėvai parenka ne tik lietuviškus vardus.
Jaunavedžiai pamėgo Olando kepurę
Šios savaitės pradžioje Andrius Norvaišas iš Pyktiškės kaimo su savo išrinktąja Sandra apsilankę rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, šiemet buvo antroji pora, pateikusi prašymus tuoktis. Tai bus vasarą. Iškilminga ceremonija vyks ne Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose, bet Karklėje, ant Olando kepurės. „Ten jūra, ten daugiau romantikos“, – šypsojosi Andrius ir Sandra. Tiesa, už santuokos įregistravimą savo pasirinktoje vietoje sumokėjo trigubai daugiau – 210 litų nei kainuoja įprastoje – 70 Lt.
Pernai ant šio kalvagūbrio tuoktis apsisprendė 5 poros. Kretingalės seniūnas Vytautas Gūžas patenkintas kalbėjo, kad jaunavedžiai pamėgo įspūdingą Olando kepurę, nuo kurio žvelgiant atsiveria nepakartojamas vaizdas. Be to, čia retai užklysta ilsėtis žmonės, nes nuo kalvagūbrio sunku pasiekti jūrą.
Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Dalios Freigofaitės, tuoktis ne skyriaus patalpose pradėta pernai. Savo pasirinktose vietose susituokė 10 porų. Populiariausia – Olando kepurė, nors tuokėsi Agluonėnuose, kaimo turizmo sodyboje, bei kitur.
„Masiškai nesirenkama romantiškesnių vietų – galbūt atbaido išlaidos. Juk nuvykti į Olando kepurę kainuoja brangiau nei įregistruoti santuoką vietoje, – samprotavo vedėja. – Kita vertus, dauguma porų, tradiciškai įregistravusių santuoką Civilinės metrikacijos skyriuje, vasarą važiuoja prie jūros įsiamžinti fotografijose.“
Pernai susituokė 40 porų mažiau. Šiemet jau kiekvieną mėnesį yra pageidaujančiųjų tuoktis – netgi gruodžio 31 d. Sausio mėnesį aukso žiedus ketina sumainyti 4 poros. Daugiausia tuokiasi šiltuoju metų laiku: pernai – liepą. Pasak D. Freigofaitės, neretai vestuvės planuojamos prieš metus. „Atostogų iš užsienio sugrįžę emigrantai pateikia prašymus tuoktis tada, kai vėl parvyks atostogauti“, – kalbėjo ji.
Taupydami tuokiasi darbo dieną
D. Freigofaitė pastebėjo, jog pernai neiškilmingų vestuvių nebuvo. Ji pasakojo, kad jaunavedžiai dažnai renkasi eilinę savaitės dieną, teigdami, jog tuoksis „paprastai“. Tačiau atvyksta su piršliais, iškilminga palyda. „Betgi darbo dieną pas mus lankosi daug klientų dėl mirčių, gimimų bei kitokių problemų. Taigi mes turime daug darbo, – kalbėjo D. Freigofaitė. – Veltui aiškiname, kad geriau rinktųsi šeštadienį. Sužinojome, kad neva trečiadienį ar ketvirtadienį pigiau nuomotis patalpas pobūviui.“
Pasak jos, jaunavedžiai atvyksta su savo fotografais, operatoriais.
Pernai įregistruota 11 santuokų, kuriose vienas iš sutuoktinių – užsienietis. Lietuvaitės susituokė su egiptiečiais, danu, indų tautybės piliečiu. D. Freigofaitė stebėjosi, jog praėjusiais metais nebuvo nė vieno jaunikio vokiečio – ankstesniais metais nemažai šių užsieniečių susituokdavo su lietuvaitėmis.
Lietuvaičiai į žmonas paėmė ukrainietę, lenkaitę, rusaitę.
Praėjusiais metais tuokėsi brandesnio amžiaus žmonės.
Iš 242 jaunavedžių porų tik į bažnyčią registruoti santuoką ėjo 48 poros. Po to šiems sutuoktiniams vis tiek reikėjo grįžti į Civilinės metrikacijos skyrių, kad apskaitytų santuoką. „Betgi jiems žymiai daugiau problemų – sugaišta laiko, padidėja išlaidos, – sakė vedėja. – Beje, santuoka apskaitoma to rajono civilinės metrikacijos skyriuje, kur yra bažnyčia. Nemažai rajono gyventojų renkasi Švėkšnos bažnyčią, todėl apskaityti santuoką reikia važiuoti į Šilutę.“
D. Freigofaitė akcentavo, kad dauguma moterų renkasi tradicinę vyro pavardę su priesaga -ienė, arba dvigubą. Jos teigimu, vyro pavardės trumpinys neprigijo. „Tačiau ir tos moterys, kurios pasirinko naujoviškos sandaros vyro pavardę, dukrelėms suteikia tradicines pavardes su priesaga -aitė, -ytė“, – kalbėjo vedėja.
Vardai – ne tik iš serialų
Praėjusiais metais Klaipėdos rajone naujagimių užregistruota 32 daugiau nei mirčių. Iš 596 naujagimių – 296 berniukai ir 300 mergaičių. Gimė 5 poros dvynukų.
33 vienišos mamos augins vaikus, kuriems neduota tėvystė. Pernai tėvystė pripažinta 116 vaikų. Jauniausia mama – penkiolikmetė, o jauniausias tėvas – septyniolikmetis.
D. Freigofaitė akcentavo, kad populiariausi vardai buvo lietuviški: Gabija, Ugnė, Goda, Gustė, Uršulė, Emilija, Agota, Erika, Erikas, Emilijus, Lukas, Justas bei kiti. Reti vardai – Berta, Kajus, Odrė, Lilija. Neįprasti – Deila, Faustėja, Rigita, Venecija, Karmen. Vedėjos teigimu, pastarasis vardas pernai buvo vienintelis ne tik rajone, bet ir šalyje.
„Tėvams renkant vardus savo naujagimiams, įtakos turi matytų serialų personažų, šou kūrėjų vardai. Bet neįsigilinama į vardo reikšmę – svarbu, kad gražiai skamba“, – apgailestavo D. Freigofaitė. Jai taip pat keista, jog užsispyrėliai tėvai rašo vardą „Elia“, o taria „Elija“, nes taip būtų patogiau užsienyje. Visgi dauguma tėvų savo atžaloms parinko gražius ir prasmingus vardus.
Pernai Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 242 santuokos arba 40 mažiau nei ankstesniais metais. Išsituokė 108 poros – 6 daugiau nei užpraėjusiais. Buvo užregistruoti 596 naujagimiai (ankstesniais metais – 609), mirė 564 žmonės – 10 daugiau nei užpernai.
Virginija LAPIENĖ
Paskolos internetu, greitieji kreditai, asmeniniai finansai Paskolos-internetu.eu
