Tvari mada – ne tik skambūs žodžiai: vis daugiau žmonių renkasi dėvėtus rūbus
Mados industrija dėl didėjančio vartotojiškumo – trečia labiausiai pasaulį teršianti sritis po iškastinio kuro ir žemdirbystės. Nors tai vis dar kelia nerimą klimato kaitos poveikiui, augantis žmonių sąmoningumas skatina juos grįžti prie kitokios mados – dėvėtų, tačiau geros kokybės rūbų, dažnai pirkėjų vadinamų „perliukais“. Vis daugiau žmonių prekybos centrus iškeičia į dėvėtų rūbų parduotuves, kuriose randa tinkamą kainos ir kokybės santykį bei išskirtinį rūbų pasirinkimą.
Tvari mada pastaruoju metu jau nebėra vien tik stalčiuose dūlančios biurokratinės direktyvos, ji akivaizdžiai ateina į kiekvieno sąmoningo žmogaus kasdienybę. Tad rinktis ne greitos mados parduotuves, o rengtis dėvėtais rūbais šiuolaikinėje visuomenėje tampa madingu ir sąmoningu sprendimu kovojant su vartotojiškumu.
Keičiasi pirkėjų įpročiai
Tvarios mados problematika teko domėtis Grinvičo universitete rašant bakalaurinį darbą. Tuomet dariau interviu su aukštais Jungtinių Tautų organizacijos, ES institucijų pareigūnais. Dabar dirbdama korespondente bakalaurinio darbo kai kurias teorines išvadas praktiškai pasitikrinau užsukusi į Gargždų dėvėtų rūbų prekyvietę.
Šios prekyvietės pardavėjos pastebi tendenciją, kad keičiasi pirkėjų įpročiai, auga jų sąmoningumas. Akivaizdu, kad ir pasiturinčios visuomenės dalyje blėsta pasipūtėliškas pasididžiavimas finansinėmis galimybėmis pirkti vis naujus drabužius. Priešingai: pastebima tendencija, kad žmonės, ypač jauni, pradeda nuosekliai laikytis tausojimo principo, kuris yra gerbtinas ir sektinas šiuolaikinėje aplinkoje. Net kai kurie žinomi socialinių tinklų nuomonių formuotojai palaiko tokią poziciją.
Į Gargždų turgaus dėvėtų rūbų prekyvietę apsipirkti ateina ne tik vietiniai, bet daug pirkėjų suguža ir iš Klaipėdos, aplinkinių rajonų. Čia prekiaujama rūšiuotomis prekėmis: drabužiais, batais, galanterija, papuošalais ir kt.
Dėvėtų rūbų pardavėjos seka mados tendencijas, stengiasi atliepti pirkėjų poreikius. Dabartinės prekyvietės asortimentas toli gražu nebeprimena kažkada buvusio „skuduryno“. Prekės čia yra švarios, tvarkingos, nemažai jų – su gerai žinomų firmų ženklais, kai kurios – net su etiketėmis.
Ieško kokybės ir išskirtinumo
Sparčiai augančiuose Gargžduose dėvėtų rūbų rinka sėkmingai gyvuoja jau tris dešimtmečius. Veikia ne tik prekyvietė turguje, bet ir kelios parduotuvės. Iš pradžių čia pirkosi mažesnes pajamas turintys žmonės, o dabar tendencijos yra pasikeitusios dėl vis labiau įsisąmoninamo tvarumo principo. „Pirkti dėvėtą prekę tai reiškia gyventi sąžiningiau: tausojami ištekliai, saugoma aplinka, o ir stabilizuojami asmeniniai finansai“, – savo nuomonę „Bangai“ išsakė dėvėtų rūbų prekyvietėje sutikta gargždiškė Aldona Petkevičienė.
Turguje pakalbinta dviejų vaikų mama Inga Burbienė sakė, kad čia ne tik nusiperka stilingų nebrangių rūbų visai šeimai, bet ir sutaupo pramogoms. „Šiuos pinigus, kuriuos išleistume vien naujiems rūbams, geriau skiriame bilietams į kiną ir kitoms pramogoms. Paskaičiavau, kad taip per mėnesį sutaupau apie 100 eurų“, – „Bangai“ pasakojo Inga.
Turguje prieš kelerius metus pastatytas ir specialus angaras dėvėtų rūbų prekybai. Ne vienus metus čia prekiaujančios aštuonios dėvėtų rūbų pardavėjos „Bangai“ teigė, kad šiuo metu vis daugiau klientų, suvokiančių, kad už nedidelę kainą čia galima įsigyti kokybiškų, išskirtinių rūbų. 28 metus dėvėtais rūbais prekiaujanti Daiva Macijauskienė pastebi, kad keičiasi žmonių suvokimas apie tvarumą ir pirkimo įpročiai. Pasak jos, tai ypač akivaizdu tarp jaunimo. „Jie sąmoningi, ieško kokybės, originalių rūbų. Įsigijęs dėvėtą rūbą gatvėje retai kada sutiksi taip pat apsirengusį žmogų. Jauni žmonės labai kreipia dėmesį į tvarumą, jiems net maišelių rūbams susidėti nebereikia – ateina su savo. O rūbų ieško pagal sezoną: jei šalta, striukių, batų, jei šilta – suknelių. Ir jaunimui tai kaip atrakcija – atėjęs nežinai, kokį įdomų, būtent tau tinkantį rūbą rasi“, – pastebėjimais dalijasi D. Macijauskienė.
Pasak jos, prekiaujant dėvėtais rūbais reikia atkreipti dėmesį į tai, kokie prekės ženklai populiarūs, kokios mados, rūbų kokybė. „Aplankome prekybos centrus vien tam, kad galėtume stebėti mados tendencijas, tačiau tiek aš, tiek šeima kokybiškus rūbus perkame dėvėtus, nenorime permokėti už greitos mados naujų rūbų dažniausiai prastą kokybę“, – atskleidžia pardavėja.
Žavisi pirkėjų kūrybiškumu
Patyrusi prekybininkė D. Macijauskienė taip pat pažymi, kad vis labiau tirpsta stereotipai, susiję su dėvėtais drabužiais: „Pas mus lankosi ir geras pajamas turintys pirkėjai. Nors ir gali sau leisti brangesnius rūbus, bet renkasi dėvėtų rūbų parduotuvę, nes ieško kokybiškų audinių, išskirtinių modelių. Žmonės nebenori permokėti už naujus, tačiau netvarius drabužius. Kartais pirkėjai nusipirktą pas mus drabužį persiuva pagal savo stilių, patobulina.“
Dėvėtų drabužių pardavėjos pastebi, kad yra itin kūrybiškų pirkėjų, kurie įžvelgia, ką naujo gali patys sukurti iš dėvėto apdaro: „Štai viena moteris iš kepurių su kalėdiniais raštais sakė pasidarysianti advento kalendorių. Tai – nuostabu. Dažnai mūsų prekyvietę aplanko ir žinomi mūsų krašto drabužių siuvėjai, čia ir idėjų pasisemia, ir drabužių perkūrimui nusiperka.“
Pasak D. Macijauskienės, prekyvietėje galima rasti labai daug rūbų su etiketėmis, vadinasi, kiti žmonės nusiperka naujus iš parduotuvių, bet net nedėvi. O kitas žmogus, nusipirkęs už žymiai mažesnę kainą, prikelia tą drabužį naujam gyvenimui. Beje, prekybininkės pastebėjimu, itin paklausios yra ir tekstilės prekės. Jos nuomone, dėl to, kad, pavyzdžiui, patalynės užvalkalai yra pasiūti iš natūralių medžiagų.
Kitos prekybininkės Lauros Mikutytės teigimu, žmonės, atėję į dėvėtų rūbų parduotuvę, ieško ir išskirtinių aprangos detalių, taip pat pirkėjams svarbu ir sezoniškumas. Pardavėjos stengiasi asortimentą komplektuoti pagal sezono poreikius. Rudenį, žiemą itin paklausūs yra slidinėjimo kombinezonai, striukės, kelnės, kailiniai, storos striukės, megztukai. „Gruodį dėvėtų rūbų parduotuvėse nemažai rūbų su blizgučiais – prieš kalėdines šventes juos pirkėjai labiau perka“, – teigia L. Mikutytė.
Menininkė pritaiko tvarumą
Gargždiškė menininkė Ina Lukauskaitė tvarumą pritaiko tiek asmeniniame gyvenime, tiek savo kūrybiniame darbe. „Manau, kad tvarumą pirmiausia pritaikome augindami savo atžalas. Brolio šeimoje buvo vyresni vaikai, tad nenunešiotus rūbelius nešiojo mano vaikas. Nes už kiekvieno naujo rūbo slypi daug taršos ir netvarumo, taip pat eikvojami resursai, tad dėvėti rūbai gali tapti atsvara masiškam vartojimui“, – „Bangai“ kalbėjo I. Lukauskaitė.
Žinoma menininkė savo veikloje pastebėjo, kiek daug kartoninių dėžių jai prireikia pakavimui. „Yra žmonių, kurie sukūrę verslą naudoja visiškai naujas pakuotes, o tai – masinis šiukšlinimas. Jei parsisiunčiu kokią prekę dėžutėje, dėžutę sandėliuoju ir panaudoju antrą kartą siųsdama savo prekes. Būna, kad jų neužtenka ar neatitinka dydis. Bet bendradarbiauju su kanceliarinių prekių parduotuve Gargžduose ir duonos parduotuve Klaipėdoje, jie tvarkingas dėžes atiduoda man, tad aš jas vėl kūrybiškai panaudoju“, – pažymėjo gargždiškė.
I. Lukauskaitė taip pat dėl savo tvaresnio sprendimo įspėja ir klientus, o naujas kartonines dėžes siuntoms naudoja tik tada, kai tuo metu neturi alternatyvos. „Yra daug sričių, kur galima pritaikyti tvarumą. Pradėti galima nuo rūšiavimo, tai tvarumo ABC. Vėliau gali būti ir dėvėti rūbai. Taip, jie dėvėti, bet mums – nauji“, – akcentavo I. Lukauskaitė.
Auga žmonių sąmoningumas
Kasmet pasaulyje pagaminama 80 milijardų įvairių rūbų, tad vienam žmogui kiekvienais metais tenka 10 vienetų rūbų. Vis dėlto didžioji dalis šių drabužių atsiduria sąvartynuose arba yra sudeginami. Dažnai masiškai gaminami rūbai yra neišparduodami, tad kas trečias pasaulyje nuperkamas drabužis taip ir lieka niekada nevilkėtas.
Tvari mada – praktika, kai prekės ženklai kuria drabužius, atsižvelgdami ir į aplinką, ir į juos gaminančius darbuotojus, taip pat kai rūbams suteikiamas antras gyvenimas. Tvarios mados judėjimas prasidėjo dar praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje kartu su ekologijos judėjimu, mat vis didėjantis vartotojiškumas pradėjo kelti nerimą.
Europos Sąjungos pristatytoje tvarios ir žiedinės tekstilės strategijoje akcentuojama, kad mados industrija teršia orą, žemę, vandenynus, dažnai greitos mados prekės ženklai išnaudoja darbuotojus. Rūbams gaminti išgaunamos žaliavos yra neekologiškos, taip pat reikia labai daug gėlo vandens atsargų drabužių gamybai, todėl būtina imtis veiksmų šiai problemai spręsti, tvari mada – vienas iš būdų.
Grinvičo universitete rašydama bakalaurinį darbą Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos gynimo vadovės Rachel Arthur paklausiau, kaip tvari mada keičia industriją. Ji teigė, kad tvarumas mados industrijoje tapo svarbia sąvoka. „Keičiasi žmonių suvokimas apie madą, dabar jie pradeda suprasti, kaip mada teršia pasaulį. Pats mados pasaulis taip pat pradeda suprasti, kad reikia keistis, tam įtaką daro ne tik klimato kaita, bet ir tai, jog tvarumas tampa žmonių kasdienybe: jie atidžiau renkasi rūbus bei prekės ženklus“, – komentavo R. Arthur.
Skambėtų kaip komplimentas
Kitokį tvarios mados verslo modelį „Identity Concept Store“ įkūrusi kaunietė Diana Balčiūnaitė – pavyzdys kitiems, kaip ne tik prikelti rūbus naujam gyvenimui, bet ir iš to sukurti tvarų verslą. D. Balčiūnaitė aukštos kokybės dėvėtus marškinius, švarkus, įvairias medžiagas paverčia vienetiniais išskirtiniais marškiniais ir kostiumėliais.
„Dabar suvokiu, kad tvarumas mane sekė jau nuo mažens, bet tada dar to nesupratau. Gyvenome gan paprastai ir dažnai būdavome rengiami dėvėtais rūbais. Kiek vėliau ir pati labai pamėgau leistis į antrų rankų „perliukų“ paieškas. Galima sakyti, kad užaugau kartu su dėvėtų drabužių tinklu „Humana“, – „Bangai“ pasakojo Diana. Ji akcentavo, kad tuomet dėvėtų drabužių tinklas nebuvo nei toks populiarus, nei toks patrauklus. Diana prisimena, kad, atvirkščiai, ten pirkimasis turėjo gan „kartų“ poskonį ir net galėdavo skambėti kaip įžeidimas. „Esu sulaukusi replikos iš vaikų „rengiesi kaip iš „Humanos“. Dabar man tai nuskambėtų kaip tikrų tikriausias komplimentas! Džiaugiuosi, jog šiais laikais dėvėti drabužiai įgauna visai kitą reikšmę“, – „Bangai“ teigė verslininkė, savo kūrybiškais darbais įrodanti tausojimo reikšmę.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.
