Tvarkos prievolė – seniūnijoms, bet reikia ir gyventojų pajėgų

Valyti ar nevalyti, ravėti ar neravėti išsikerojusias piktžoles šaligatvyje, kuris yra gatvėje prie nuosavo namo, ar tai gyventojų, ar savivaldos pareiga? Vėžaitiškė „Bangos“ skaitytoja (vardas, pavardė redakcijai žinomi) guodėsi, kad pagyvenusiems žmonėms sunkoka atlikti tokius darbus. „Kažin ar tai ne seniūnijos pareiga prižiūrėti šaligatvius“, – teiravosi Vėžaičių seniūnijos gyventoja.

Atsižvelgia į galimybes
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba praėjusiame posėdyje patvirtino rajono miestų ir gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyk­les. Atrodo, kad jose viskas lyg ir aiškiai išdėstyta, tačiau gyvenimiškos situacijos žmonėms iškelia įvairių klausimų.
Taisyklėse nurodyta, kad bend­ro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos seniūnijos. „O kas gi yra tos bendro naudojimo teritorijos? Kaip reikia suprasti?“ – samprotauja į redakciją paskambinusi vėžaitiškė.
Minėtos taisyklės apibrėžia, kad bendro naudojimo teritorija – gatvės ir šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai, vejos, skverai, aikštės, parkai, paplūdimiai ir jų maudyklos, krantinės ir pakrantės, tiltai, viadukai, viešojo transporto stotelės, kitos niekam nepriskirtos teritorijos ir kitos visuomenės naudojamos vietos, už kurių švarą ir tvarką yra atsakinga Klaipėdos rajono savivaldybė.
Vėžaičių seniūnijos seniūnas Alvydas Mockus sako, kad su miestelio gyventojais anksčiau toks klausimas, kas turi valyti, ravėti šaligatvius, nekilęs. „Stengiamės Vėžaičius gražinti bendromis pastangomis. Pirmiausia seniūnija atsižvelgiame į finansines galimybes ir tvarkome centro viešąsias erdves. Gyventojų pagal jų galimybes prašome tvarkytis prie savo sodybų esančias teritorijas. Gyvenvietėse juk šaligatvių, asfaltuotų gatvių visi laukia. Tad, manau, jei gyvename pagerintoje infrastruktūroje, tai ir patiems artimiausią aplinką įmanoma prižiūrėti. Žinoma, jei žmonės pagyvenę, sveikata neleidžia darbuotis, tai visada esame pasiryžę padėti. Siekiame gražiai sugyventi su žmonėmis, atsižvelgti į jų poreikius“, – samprotavo seniūnas.

Viešoji rimtis – netrikdoma
Priminsime, kad pagal patvirtintas Klaipėdos rajono miestų ir gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles bet kokios teritorijos tvarkomos ir valomos darbo dienomis nuo 7 iki 22 valandos, netrikdant viešosios rimties. Bend­ro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos seniūnijos: svarbiausių Klaipėdos rajono gatvių, aikščių ir jose esančių šaligatvių, kurių sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, valymą ir barstymą rytais iki 7 val., kitų teritorijų – iki 8 val., vakarais – nuo 16 iki 18 val. Nuolat susikaupiančias atliekas galima šalinti visą darbo dieną nuo 7 iki 18 valandos. Prasidėjus plikšalai, gausiai sningant, seniūnijoms privalu organizuoti gatvių, pėsčiųjų takų, šaligatvių, autobusų stotelių valymą ir barstymą smėliu taip, kad būtų užtikrinamas saugus eismas.

Darbų priskirta daug
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos seniūnijos taip pat organizuoja bendro naudojimo teritorijų vejų, žaliųjų juostų, žaliųjų plotų, paplūdimių ir jų maudyklų, vietinės reikšmės kelių pakelių žolės pjovimą užtikrinant, kad žolė būtų ne aukštesnė kaip 30 cm. Seniūnijos gali naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, mechaniniu būdu ir (ar) panaudodamos herbicidus arba kitus chemikalus teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklėse numatyta, kad užterštų teritorijų tvarkymą (tik neišnuomotuose valstybinės žemės sklypuose) taip pat organizuoja seniūnijos. Jos taip pat reguliuoja ir viešųjų tualetų (biotualetų) išdėstymą ir jų priežiūrą. Biotualetų įrengimo vietos turi būti suderintos su Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi ir patvirtintos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Seniūnijoms taip pat tenka prievolė organizuoti vietinės reikšmės viešųjų gatvių priežiūros darbus, kad būtų užtikrintas saugus transporto bei pėsčiųjų eismas, taip pat nuvalyto sniego, smėlio išvežimą, kad nebūtų užpilama ant priešgaisrinių įrenginių, įvažiavimo kelių, želdinių, gatvės važiuojamosios dalies ir joje esančių lietaus kanalizacijos šulinių. Seniūnijoms minėtose taisyklėse numatytos ir kitos prievolės.

Komentaras
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa BAKAITIENĖ:
– Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sausio mėnesio posėdyje patvirtintos Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklės. Jose nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra atsakinga už bendro naudojimo teritorijų tvarkymą. Tai reiškia, kad seniūnijos tvarko gatves ir šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus, vejas, skverus, aikštes, parkus, maudyklas, krantines ir pakrantes, tiltus, stoteles ir kitas visuomenės naudojamas vietas. Tačiau nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, prekybininkai, įstaigos, įmonės, organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai ar bendrijos bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys turi tvarkyti jiems priklausančią teritoriją. Tvarkoma teritorija yra pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas ar faktiškai naudojama teritorija, ar teritorija iki suformuoto gretimo sklypo.
Žinoma, seniūnijos ne visuomet turi galimybių spėti prižiūrėti visus šaligatvius, šalia kurių pastatyti gyvenamieji namai, tad prašome gyventojų kantrybės ir, jei tik jie gali, prisidėti gražinant mūsų rajono miestus ir miestelius: juos tvarkyti, pavyzdžiui, pakelti nukritusią šiukšlę, išrauti žolę ar galbūt nusikasti sniegą prie savo namo.

Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.