Tyrimas: dalis gyventojų slėptų vartojimo paskolą

Nors daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų nesigėdytų vartojimo paskolos dabar ar praeityje, nedidelė dalis ją slėptų net nuo artimiausios aplinkos – draugų (6 proc.), tėvų (5 proc.) ar kolegų (5 proc.). Apie tai, kodėl vartojimo paskolų nereikėtų laikyti tabu, pasakoja „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.

Atsargus požiūris į skolinimąsi dažnai formuojasi ne dėl pačios paskolos, o dėl visuomenėje nusistovėjusių vertinimų. Pasak ekspertės, žmonės linkę vengti temų, kurios gali būti interpretuojamos kaip finansinio neapdairumo ženklas, net jei reali situacija yra visiškai priešinga.

„Nors bendras požiūris į skolinimąsi keičiasi, dalies gyventojų nuostatos tebėra neigiamos, jie paskolą sieja su finansiniais sunkumais ir netinkamu pinigų valdymu. Tokiu atveju natūralu, kad apie tai kalbėti bus vengiama, o turint paskolą norėsis ją slėpti net nuo artimiausių žmonių“, – sako R. Mylė.

Anot jos, toks atsargumas dažnai kyla iš aplinkos įtakos ir informacijos trūkumo, todėl skolinimasis vis dar vertinamas per emocinę, o ne racionalumo prizmę.

Paskola – ne problema, o sprendimo būdas

R. Mylė pabrėžia, kad vartojimo paskola neturėtų būti laikoma gėdingu sprendimu, jei ji yra apgalvota ir pagrįsta realiu poreikiu. Pavyzdžiui, dažniausiai gyventojai skolinasi dėl gana paprastų, praktiškų dalykų – būsto remontui, buitinei technikai ar netikėtoms sveikatos išlaidoms padengti.

„Paskola savaime nėra nei gera, nei bloga – viską lemia tai, kaip ir kokiam tikslui ji naudojama. Daugeliu atvejų tai sąmoningas finansinis sprendimas, padedantis išspręsti konkrečią situaciją arba pagerinti gyvenimo kokybę“, – teigia „Luminor“ banko ekspertė.

Būtina skolintis atsakingai

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad svarbiausias atsakingo skolinimosi aspektas dažniausiai yra ne paskolos dydis, o gebėjimas valdyti savo pinigus bei finansinius įsipareigojimus. Todėl pradėti įprastai reikia nuo tinkamai apsibrėžtų finansinių galimybių ir aiškaus plano, kaip paskolą grąžinsite.

„Be to, bankai vertina kliento mokumą ir gebėjimą grąžinti paskolą, todėl ji nėra suteikiama tiems, kuriems tai taptų per didele finansine našta. Vis dėlto, atsakingai įsivertinti savo finansinę situaciją reikėtų ir patiems, atsižvelgti į galimus gyvenimo aplinkybių pokyčius ateityje bei skolinimosi alternatyvas“, – akcentuoja R. Mylė.

Anot jos, finansiniai sprendimai turėtų būti grindžiami skaičiais, o ne emocijomis ar išankstinėmis nuostatomis. Tokiu atveju paskola virsta įrankiu, leidžiančiu spręsti netikėtus iššūkius ir susikurti tvirtą pagrindą savo finansinei ateičiai.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2026 metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.

Pranešimas žiniasklaidai