Ukrainiečių vaikams padėti susivieniję lietuviai kviečiami atverti širdis Lietuvos vaikams
Į Lietuvą kasdien atvykstant vis daugiau vaikų iš karo zonos Ukrainoje, jau daugiau nei 900 žmonių užsiregistravo tapti laikinaisiais globėjais. Vaikų teisių gynėjai dėkingi už lietuvių vienybę ir iniciatyvumą, tačiau prašo nebeteikti daugiau prašymų. Dabar susitelkus pagalbai, kviečiama įsivertinti galimybes į savo šeimą priimti ir Lietuvos vaiką.
„Prasidėjus karui Ukrainoje pamatėme, kokia vieninga gali būti mūsų tauta. Daugybė žmonių kreipėsi į vaiko teisių gynėjus ir pareiškė norą į savo šeimas priimti nuo karo Ukrainoje bėgančius vaikus. Esame jiems be galo dėkingi. Bet šiandien stabdome globėjų registraciją ir prašom nebeteikti prašymų globoti Ukrainos vaikus. Visi gauti prašymai yra užregistruoti ir įtraukti į laukiančiųjų sąrašą, o esant poreikiui susisieksime su būsimais globėjais“, – sako Ilma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Kol kas tik vienam vaikui iš Ukrainos prireikė globėjų Lietuvoje, jie jau paskirti. Beveik 250 be tėvų atvykusių vaikų gyvena su savo giminaičiais, ar emociniais ryšiais susijusiais žmonėmis, kurie ir toliau globos vaikus. Atvyko ir 5 vaikų grupės iš Ukrainos, iš viso 146 vaikai. Šie vaikai nebus išskiriami ir toliau gyvens visi kartu.
Beveik pusė apklaustųjų yra pagalvoję apie galimą vaiko globą
Iš visų Lietuvoje globojamų vaikų 1 376 auga globos institucijoje, iš kurių net apie 85 proc. (1 169 vaikai) yra vyresni nei 10 metų amžiaus. Kaip rodo naujausia „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, beveik pusė (net 43 proc.) apklaustųjų yra pagalvoję apie galimą vaiko globą. Deja, tik 4 proc. teigia, kad sutiktų globoti paauglį.
Kovo mėnesį prasidėjo nacionalinė iniciatyva „Suteik namus užaugti laisvei“, kviečianti suaugusiuosius pamąstyti apie paauglių globą. Pasak globos ekspertės Rugilės Ladauskienės, pastebima, kad paimamų globoti vaikų amžiaus amplitudė didėja.
„Vis laisviau visuomenėje kalbama apie vaiko globos reiškinį. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis žmonių artimųjų ar draugų rate susiduria su globa. Mažėja ir nuostatų apie globą, keičiasi pasaulėžiūra. Didžioji dauguma suvokia, kad globojamas žmogus ir globėjas yra toks pat žmogus, kaip ir aš. Prieš kelerius metus galėjome kalbėti apie globojamus ar įvaikinamus vaikus iki trejų metų. Dabar matome visai kitas tendencijas. Eilėje laukia ir tie, kurie nori globoti vyresnius vaikus. Nors, aišku, globėjų paaugliams trūksta“, – teigia Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė.
Tyrimai rodo, argumentuojant pasirinkimą globoti vyresnį nei 10 m. vaiką, respondentai dažniausiai minėjo kūdikystės, ankstyvos vaikystės rūpesčių nebuvimą bei lengviau užmezgamą ryšį su vyresniais vaikais (po 46 proc.), vaiko savarankiškumą, kad nereikės jo lydėti į ugdymo įstaigą (32 proc.).
„Paauglystės tarpsnis visuomenėje mistifikuojamas, o tai persikelia ir į globos laukiančius paauglius – jis niekada nepasikeis, jis niekada neprisiriš prie šeimos. Tokie mitai gaubia paauglius. O iš tiesų mūsų smegenys yra plastiškos, patirtys transformuojamos, gyvendami šeimose mes patiriame įvairių neigiamų patirčių, tačiau, susikūrus alternatyviems scenarijams mūsų smegenyse, patirtys yra ne ištrinamos, o pakeičiamos pozityviomis, alternatyviomis ir tai lemia sėkmingą vaiko adaptaciją gyvenime“, – teigia R. Ladauskienė.
Paaugliui taip pat reikia suaugusiojo atramos
Psichologai atkreipia dėmesį, kad paauglystė yra toks laikotarpis, kai keičiasi smegenys ir mūsų organizmas. „Paauglystės užduotis – formuoti tapatumą, geriau save pažinti, suprasti, koks aš esu, galvoti, kas atsitiko, kuo tapau ir kuo noriu būti. Iš esmės kurti vidinę ašį. Bet tai nereiškia, kad vėliau tapatumas nekinta. Tai pirmas laikotarpis, kai pradedi sau užduoti klausimą, koks aš esu“, – teigia doc. dr. Asta Adler, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Raidos psichopatologijos centro psichologė-psichoterapeutė.
Pasak jos, jeigu paauglystėje žmogus suranda kitą žmogų, kuris yra jam jautrus ir su kuriuo užmezga saugius ir patikimus santykius, paauglio emocinė sveikata daug geresnė.
„Paauglystėje labai svarbu turėti patikimą žmogų, prie kurio jaustumeisi prisirišęs. Svarbu pažymėti, kad paauglystę pereina visi. Tai toks pokyčio laikas. Labai jautriai reaguojama į kiekvieną žodį, dažnai slepiamos savos nesėkmės, norima atrodyti stipresniais negu yra. Bet iš tikrųjų paaugliams taip pat reikia paramos. Svarbu žinoti, kad jie yra jautrūs ir jiems taip pat reikia suaugusiojo atramos“, – atkreipia dėmesį doc. dr. A. Adler.
Kiekvienam vaikui labai svarbu augti šeimos aplinkoje. Juk tokiais žmonėmis, kokie esame, formuojamės per ryšį su kitais. Ir tai, ką iš globos namų į šeimą atvykęs vaikas gauna, išlieka jo gyvenimo dalimi – bendrystė suformuoja emocinį ryšį, padeda patirti realų socialinį gyvenimą ir jo siekti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė kviečia visus galinčius ir norinčius padėti Lietuvos vaikams kreiptis į vaiko teisių gynėjus ir tapti šių vaikų globėjais: „Ypač kviečiu pasikviesti į savo šeimas vyresnius vaikus. Padėkime jiems užaugti“.
BNS Spaudos centro informacija
