Už savavališką liepų genėjimą – baudos kirčiai

Vėžaičiuose gyvenanti Jadvyga sako negalinti ramiai gyventi, kai mato, kaip jos kieme pasodinta liepa yra nuodijama. „Kaimynui į sklypą lapai irgi įkrenta, tai jis, matyt, specialiai ją „tručija“. Kitu atveju, kaip gali būti, kad viena liepos pusė žaliuoja sėkmingai, skleidžiasi, o kita visiškai gęsta. O skaudžiausia, kad tą liepą pasodino mano jau miręs vyras, tad labai liūdna“, – apmaudo neslėpė Jadvyga.

Skundą ištyrė
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Rapalienė informavo, kad nei į Savivaldybę, nei į Vėžaičių seniūniją dėl šios situacijos nebuvo kreiptasi. Tačiau, kaip „Bangai“ pranešė Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Lina Lapėnaitė, dėl šios situacijos Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai buvo gavę skundą. Nuvykę į įvykio vietą ir atlikę patikrinimą jie nustatė, kad asmuo nelegaliai nugenėjo valstybinėje žemėje esančias liepas be leidimo. Už šį pažeidimą asmeniui bus skirta bauda ir reikės atlyginti gamtai padarytą žalą.

Želdinimas – pagal taisykles
Aplinkos ministerija ne kartą skelbė informaciją viešai, kad apželdinant teritoriją privalu laikytis ir nustatytų reikalavimų, kurie padės išvengti ginčų su kaimyninių sklypų savininkais. Dažniausiai nesutarimų kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse, kurios buvo pakeistos 2022 m., yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse – iki 2 m aukščio.

Reikalavimai lianoms
Nuo 2022 m. sausio 20 d. įsigaliojo naujas taisyklių reikalavimas lianoms sodinti. Pagal naujos redakcijos Želdynų įstatymą liana laikoma laipiojantis arba vijoklinis sumedėjęs augalas su vienu ar daugiau laipiojančių, besivejančių arba pažeme besidriekiančių lanksčių stiebų. Lianas be kaimyninio sklypo valdytojo sutikimo raštu galima sodinti ne arčiau kaip už 0,5 m nuo sklypo ribos. Gavus kaimyninio sklypo valdytojo sutikimą raštu, lianos gali būti veisiamos ant su kaimyniniu sklypu besiribojančių statinio sienų, tvorų ir kitų įrenginių.
Želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas leidžiama netaikyti nustatytų sodmenų kokybės reikalavimų lapuočiams ir spygliuočiams medžiams, kai jie sodinami valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje. Būtina sąlyga – jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Agnė ADOMAITĖ