Už žolės ir atliekų deginimą galima sulaukti baudos

Asociatyvi nuotr.

„Banga“ pakvietė skaitytojus pavasario tvarkos ir švarinimosi darbus atlikti atsakingai, o pastebėjus neteisėtus šiukšlynus ar nederamai atsikratančius susikaupusiomis atliekomis nevaleikas viešinti.


Elgtis itin atsakingai
Vienas iš iki šiol gajų atliekų atsikratymo būdų yra deginimas, tačiau tai sukelia daug taršos ir kitų neigiamų pasekmių. Atliekų deginimo raginama atsisakyti, o nenorintieji to suprasti gali sulaukti ir nuobaudų. Apie tai laikraščio skaitytojams papasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško apsaugos specialistė Jurgita Mikšytė. Ji priminė apie žolės deginimo žalą, taip pat kada galima, o kada nedeginti įvairių sodo ir daržo liekanų, kokie atstumai tokiu atveju turi būti išlaikomi nuo miško ar pastatų.
Pareigūnai įspėja gyventojus pavasarį su ugnimi elgtis itin atsakingai ir nedeginti pernykštės žolės. Deginamos žolės gaisrai yra labai pavojingi, nekontroliuojama liepsna gali lengvai persimesti į miškus ar durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, sunaikinti gyventojų turtą, labai nukenčia smulkioji fauna. Už pernykštės žolės deginimą administracinė bauda – iki 350 eurų, be to, vertinama ir aplinkai padaryta žala, kuri gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų.
Pernykštę žolę, nendres, ražienas, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas deginantys asmenys už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus privalės atsakyti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį, kuriuo nustatomos tokios baudos: sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.


Išimtys – kaimo vietovėse
Tuo tarpu miškuose už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 279 straipsnį, kuriame nustatytos tokios baudos: priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 eurų.
Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.
Tiesa, žolės deginimui daromos išimtys, kurios galioja tik kaimo vietovėse. Deginti būtų leidžiama nevėjuotu metu, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų. Šiuose reikalavimuose numatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar panaudoti kitaip. Deginti galima tik surinktas (sugrėbtas) į nedideles krūvas, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir ne arčiau kaip 50 metrų nuo miško esančias organines atliekas.
Kietu kuru kūrenamose kepsninėse, lauko židiniuose tokias atliekas galima kūrenti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų nuolat stebint, o baigus deginti smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.


Reikia pranešti
Griežtai draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis krūvose deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, o skelbia žiniasklaida).
Surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose ir pažymėtose vietose).
Kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir pan.).
Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui telefonu 112 ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai) telefonu +370 614 53606.
Prašoma gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus nepraeiti pro šalį, pasistengti užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu su ugnimi nepavyksta lengvai susidoroti, būtina kviesti ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.


Parengė
Daiva SRĖBALIŪTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių