Užduotis – sustabdyti pavojingą užkratą

Lietuvoje aptiktas pavojingas afrikinio kiaulių maro užkratas – baisi žinia visoms šalies kiaulininkystės įmonėms, tarp jų ir stambiausiai rajone kiaulių auginimo įmonei UAB „Kontvainiai“. Todėl skamba pavojaus varpai – griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų, kad jo plitimo būtų išvengta ir nekiltų grėsmė kiaulininkystei. Viena iš šios ligos prevencijos priemonių – šernų populiacijos mažinimas. Tačiau medžiotojai abejoja, ar sunaikinus didžiąją dalį laukinių kiaulių, bėdos bus išvengta.

Ištuštėjus kiaulidėms – darbo netektis

Įmonėje „Kontvainiai“ pernai užauginta 22 tūkst. kiaulių arba pora tūkstančių daugiau nei užpernai. Šiuo metu komplekse yra 9 tūkst. penimų kiaulių – nuo paršelių, sveriančių 9 kilogramus, iki 110 kg.

„Mūsų įmonėje biologinės saugos reikalavimai buvo griežti visą laiką, tačiau ši žinia verčia dar labiau sugriežtinti, – kalbėjo UAB „Kontvainiai“ direktorė Raimonda Skaburskienė. – Sustiprinome darbuotojų ir pašarus atvežančio transporto kontrolę, dezinfekciją. Jeigu afrikinis kiaulių maras pasiektų mūsų kiaulidžių kompleksą, visi taptume bedarbiai. Taigi laikomės griežčiausių priemonių.“

Šioje įmonėje iš viso – 24 darbuotojai. Kiaulių tvartuose kasdien dirba apie 20 darbininkų. Pasak direktorės, prieš eidami į darbo vietą, jie privalo išsimaudyti duše, persirengti darbo drabužiais bei pakeisti avalynę. „Dar vienas biologinės saugos reikalavimas – darbininkai negali savo sodybose auginti kiaulių. Mūsų darbuotojai – kaimo žmonės, bet jie supranta šį reikalavimą ir saugo darbo vietą“, – kalbėjo R. Skaburskienė ir pridūrė, jog griežtai draudžiama pašaliniams žmonėms įeiti į kiaulides.

„Jeigu afrikinis kiaulių maras pasiektų mūsų kiaulidžių kompleksą, visi taptume bedarbiai. Taigi laikomės griežčiausių priemonių“, – sakė UAB „Kontvainiai“ direktorė Raimonda Skaburskienė.

Direktorė pasakojo, jog kiaulių realizacija neapribota: iš „Kontvainių“ įmonės jos vežamos ne tik į Lietuvos skerdyklas (mėsos perdirbimo įmones), bet ir į Latviją. „Dirbame normaliai, tik griežtai laikydamiesi biologinės saugos reikalavimų“, – teigė ji.

Pasak R. Skaburskienės, kiaulių įmonę paskelbus afrikinio kiaulių maro židinio vieta, visi gyvuliai būtų paskersti, utilizuoti, o patalpos kelis kartus dezinfekuojamos. „Kiaulių auginimas būtų sustabdytas metams, o galbūt ilgiau, – sakė ji. – Taigi klausomės žinių, vykdome nurodymus ir esame budrūs. Juk tyko didžiulis pavojus.“

Intensyvi šernų medžioklė

Praėjusią savaitę Klaipėdos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje vykusiame pasitarime dalyvavęs Gargždų medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Remigijus Alšauskas klausėsi nurodymų, kaip vykdyti afrikinio kiaulių maro prevencijos priemones. „Taip, reikia besąlygiškai vykdyti – sumedžioti iki 90 proc. šernų. Vadinasi, iš 10 šernų liktų tik vienas, – liūdnai kalbėjo jis. – Sumedžiojus šerną, jo negalima naudoti maistui, kol neištiria specialistai. Praėjusį šeštadienį vyko šernų medžioklė su varovais.“

Šiemet sausį Klaipėdos rajone 93 laikytojai Ūkinių gyvūnų registrų duomenų bazėje užregistravo 12 978 kiaules. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kiaulių deklaruota daugiau, tačiau tai padarė ne visi laikytojai. Praėjusių metų pabaigoje buvo 250 kiaulių laikytojų. Klaipėdos rajone yra 28 medžioklės ploto vienetai, veikia 28 medžiotojų klubai-būreliai. Rajono medžiotojų duomenimis, jų medžioklės plotuose galėtų būti 1 122 šernai.

Pašnekovo nuomone, siekiant drastiškai sumažinti šernų populiaciją, nekovojama su liga, o tik su šernais. Jis abejojo, ar bus išvengta afrikinio kiaulių maro iššaudžius šernus. „Nėra gerai sunaikinti tiek šernų – taip greitai nebus atkurta populiacija, – kalbėjo R. Alšauskas. – Bet už sumedžiotą šerną žadamas 250 Lt atlygis vilioja medžiotojus. Tačiau aš manau, kad medžioti reikia iš pašaukimo – ne dėl pinigų.“

Visgi R. Alšauskas sutiko, kad dėl grėsmingos ligos yra didelis pavojus sunaikinti šalies kiaulių ūkį, todėl reikia daryti viską, jog užkratas nepatektų ten, kur auginami šie gyvuliai.


  • Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas:

    – Reali grėsmė kyla dėl šernų platinamo afrikinio kiaulių maro. Prevencinė priemonė užkirsti jo plitimui – šernų populiacijos mažinimas. Pratęsta jų medžioklė su varovais iki kovo 1 d., o iki balandžio 1 d. rizikos zonoje turi būti sumedžioti visi šernai, mūsų regione – 90 proc. Tai padaryti įpareigoti medžiotojų klubai. Už sumedžiotą šerną bus mokama po 250 Lt. Sumedžioto šerno mėginius reikia perduoti Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kontroliuosime, kaip medžiotojai vykdo šiuos nurodymus. Svarstomos sankcijos: jų nesilaikant, gali būti atimtas leidimas naudotis medžioklės plotais.

  • Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža:

    – Griežtų biologinės saugos priemonių privalo laikytis ne tik kiaulidžių kompleksų darbuotojai, bet ir mažesnių ūkių savininkai bei smulkieji ūkininkai, laikantys vieną ar daugiau kiaulių. Reikalaujama aptverti fermas, kuriose auginamos kiaulės, prieš einant jas šerti, reikia dezinfekuoti avalynę ir panašiai. Tokie pat biosaugos reikalavimai ir Klaipėdos zoologijos sode laikomoms vietnamietiškoms kiaulaitėms. Jų savininkas Edvardas Legeckas nusprendė atsisakyti egzotiškų gyvūnų, nes vykdyti šiuos nurodymus jam pasirodė per brangu. „Aglauros“ bendrovės teritorijoje aptvaruose laikantieji šernus irgi privalo laikytis griežtų biosaugos reikalavimų.

    Draudžiama kiaules ir šernus šerti gyvulinės kilmės maisto atliekomis. Kaimo gyventojai įspėti, kad jų neišmestų lauke. Reikia saugotis pavojingos ligos užkrato plitimo. Kol kas visų sumedžiotų šernų mėginiai neigiami.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių