Užgavėnių tradicijos: Klaipėdos rajono etnokultūros centras primena, kad čia nėra žiūrovų

Užgavėnės – viena seniausių bendruomenės švenčių, kurioje nėra žiūrovų, kurioje kiekvienam svarbu prisidėti ir dalyvauti. Juk taip pabudiname žemę, perduodame jai savo gyvybines jėgas ir kartu išvarome visas negeroves, taip pat palydime žiemą. Klaipėdos rajono etninės kultūros centro komanda nuoširdžiai dėkoja talkininkams, padėjusiems atidaryti Užgavėnių „Špic pe-rī-ri blīnėnę“ Doviluose.

Doviluose – linksmybių iki valiai

Doviluose šeštadienį, vasario 14 d.,  šėlome ir dūkome – blynus čirškinome, ryte rijome taip, kad per barzdas taukai varvėjo! Lašininį įveikėme, Morę supleškinome, ubagų balių atšokome…

Na, mielieji Klaipėdos rajono gyventojai, Doviluose padarėme viską, ką tik galėjome. O žiemužė šiemet tokia – vienu ypu jos gal ir neįveiksi.

Klaipėdos rajono etninės kultūros centro komanda nuoširdžiai dėkoja talkininkams, padėjusiems atidaryti Užgavėnių „Špic pe-rī-ri blīnėnę“ Doviluose.

Dėkojame Dovilų seniūnei Nijolei Ilginienei ir seniūnijos darbštuoliams. Antanas net du kartus sniegą su puikiuoju traktoriuku tik brūkšt, brūkšt – ir į pašalius išstūmė. Nerijus, kaip visada, puikų orą „užsakė“ – švyst saulutė spinduliais, ir gera nuotaika pasklido!

Dovilų, Kiškėnų, Birbinčių ir Šiūparių kaimų bendruomenės – griūk aukštyn papais! – kokio skanumo blynų prikepė, kokius uogienių fondus atidarė! Puikiai veikė ir Klaipėdos rajono amatų centro obladė, o to demonstracinio vaflio skanumas… sunku apsakyti! Alvydas su gaspadine niekuomet nenuvilia – ir šįkart Dovilų blyninės reputacijos nesugadino.

Kokie puikūs Klaipėdos rajono folkloro ansambliai – „Žiogupis“, „Cyrulelis“, „Lažupis“, „Vėlingis“, „Žvejytės“! Tikra persirengėlių kariauna! Net Rumšiškės be jų nublanks. O blyninės smarkumą palaikė svečiai iš pačio Vilniaus – kapela „Ratilai“. Apeigines Lašininio ir Kanapinio kautynes atliko Artūras Dargužis ir Jonas Latakas. Jei ne jie žiema tikrai liktų apvalius metus.

Laikraštis „Banga“ – tikra informacinė galybė – ir popieriuje, ir interneto platybėse apie puikiausios blyninės atidarymą pranešė. Žinia sumirgėjo ir Gargždų portale bei kitų mūsų draugų socialiniuose tinkluose. Už gražius vaizdus dėkojame oficialiai fotografei Indrei Beniulytei.

Už palaikymą ir talkinimą dėkojame kolegoms Gargždų, Kretingalės, Vėžaičių, Priekulės kultūros centrams.

Jei ko nors dar nepaminėjome – nepykite. Ne juokai su tokia žiema susiimti: gali ne tik kojas, bet ir smegenis pašalti! O ir tiek blynų prisirijus belieka dumples pasikloti, akėčiomis užsikloti ir tris dienas…Laiko dar turime – ginkime žiemą kur pašalį!
Kirmėlės trins mėsą
Lietuviai Užgavėnes seniau švęsdavo kovo antro dešimtadienio pabaigoje–trečio pradžioje, per pavasario lygiadienį. Po Lietuvos krikšto Užgavėnių laikas ir šventės pavadinimas ilgainiui buvo priderintas prie Bažnytinio kalendoriaus (gavėnios išvakarės, nuo 02 03 iki 03 09, septintosios savaitės prieš Velykas antradienis), bet daugelis papročių išliko.
Tiesa, etnografė Birutė Imbrasienė rašo, kad Užgavėnės – ne šventė, o išskirtinė metų diena, baigiamasis pokalėdinio mėsiedo linksmybių akcentas. Diena po jų – jau priešvelykinio pasninko pradžia. Folkloristas, etnologas Jonas Balys pastebi, kad buvo plačiai paplitęs tikėjimas esą per Užgavėnes negalima verpti, nes vasarą kirmys (rūdys) mėsa, ypač lašiniai, sakyta, kad kirmėlės trins mėsą.
Klaipėdos apylinkėse užrašyti tokie tikėjimai: „Užgavėnėse sukrauna į roges avilius ir veža bites „pravėdinti“. Jei toli ir greitai važiuosi, tai ir bitės toli ir greitai lekiančios, visus metus sveikos ir darbščios esančios. Senovėje žmonės taip darydavę, užtat daug medaus turėję“; „Užgavėnių rytą (pelenų seredoj) reikia pirm saulės tekėjimo pelenus sijoti ir vasarą jais kopūstus apibarstyti, tada kirminai jų neės“.
Smagios senovinės apeigos
Užgavėnės „pirmą kartą paminėtos vienuolio H. Beringerio rašte (1428). Apie prūsų senuosius tikėjimus jis rašė, kad „per Užgavėnes vyksta velnių šokiai, o garbingi žmonės leidžia moterims persirengti vyriškais drabužiais, berniokiškais paltais ir panašiai – kas Dievo yra uždrausta“.
Senovinėse Užgavėnių apeigose būdavo vaišės, važinėjimasis po laukus bei važiavimas į svečius, Morės vežiojimas ir žudymas, Užgavėnių maskaradas, žiemos demono Lašininio kova su pavasariu – Kanapiniu, laistymasis vandeniu, įvairūs būrimai. Tikėta: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiems tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserg, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“.
Užgavėnės buvo paskutinė žiemos mėsiedo diena, tada stengdavosi gausiai ir daug kartų prisivalgyti. Mažojoje Lietuvoje senoviškiausias Užgavėnių patiekalas buvo šiupinys, kurį virdavo iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, kiaulės galvos ir kojų. Dar kepdavo miltinius blynus, virdavo kukulius.
Šiupinys – apeiginis valgis
Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje įtraukta į Nemateria­laus kultūros paveldo sąvadą. Šiupinys – „archajinės kilmės apeiginis valgis, verdamas iš žirnių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą – Mažosios Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. Vokišku pavadinimu schuppnis jis buvo paplitęs kaip lengvai gaminamas ir sotus keliauninkų valgis Rytų Prūsijos užeigų namuose. Pirmąją Šiupinio šventę – lietuvininkų pobūvį, kurio metu ragaujama šiupinio košė, vyksta meninė programa – 1927 m. surengė Klaipėdos lietuvių moterų draugija Bumbulienės svetainėje“ (LNKC).
Vietos tradicijų puoselėtojas Helmutas Lotužis įsitikinęs, kad gyvosios tradicijos savo vertę atskleidžia per paprastas, bet tikras patirtis. Jis su šypsena prisimena Užgavėnes Doviluose, kai jaunimas net kelis kartus grįžo pasivaišinti šiupiniu – net ir tada, kai jame nebeliko mėsos, prašydami vien „tos košytės“. Šis netikėtas susidomėjimas paprastu, archajišku patiekalu, pasak H. Lotužio, įrodo, kad senosios tradicijos šiandien gali suteikti tai, ko išties trūksta būtent šiandieniniam žmogui – padėti atkurti ryšį su gamta, atrasti vidinę ramybę ir, svarbiausia, patirti bendrystę.

Klaipėdos rajono etninės kultūros centro inf.
Asociatyvi ,,Bangos“ archyvo nuotr.

Vasarė 14 dėina 14 valonda Duovėlūsė – Ožgavieniu švėntė, kor kertėnė vėita būs „Špic-pe-rī-ri blīnėnė“, pasėbūdavuojusi Klaipiedas rajuona etnėnės kultūras cėntra kėimė. Vėsė kelē ves ī tou vėita.
Muotrėškas žėna, ka kels ī vīra šėrdi īr par skrondi. Tudie jaunas gaspadėnės blīnėnie soksės iš šākoma puolkas žīngsnio, vuo mas vėsė jiesem diel jiedėma. Napamėrškėt, ka Ožgavieniu dėina rēk rėibē jiestė 9 arba 12 kārtu, dėltuo ka vieliau gavienė būs so sėlkiem i mizernuom patruovuom. Vuo, ka geri metā būtom – torėt truopnē pasėlingoutė lingīnie, dā geriau iš šlāju išvėrstė ī snėiga i nuognē pasėvuoluotė.
PROGRAMA
14.00 val.
Špic pe-rī-ri blīnėnės atidarīms so joustas parkėrpėmo
Špic pe-rī-ri blyninės atidarymas su juostos perkirpimu
14.00–16.15 val.
Blīnā, kakava, portigrapėjės, pasėbuovėjėmā i kėtė prasėmėslėjėmā
Blynai, kakava, fotografijos, žaidimai ir visokios išdaigos
14.00–14.40 val.
So ličīnuoms i Ožgavieniu špuosās vaikštīnės pu Duovėlus
Užgavėnių persirengėlių vaikštynės po Dovilus
14.10 val.
Koncerc vuos ištverc
Koncertuoja kapelos „Ratilai“ (Vilnius), „Dovilai“, folkloro ansambliai „Kvėitys“, „Žiogupis“, „Lažupis“, „Žvejytės“, „Vėlingis“, „Cyrulelis“
15.20 val.
Jiedėms diel jiedėma
Šiupinio dalijimas ir valgymas
15.45 val.
Demokratėjės unksmie: Kanapėnė i Lašėnėnė kuova be taisīk­liu
Kanapinio ir Lašininio kova be taisyklių
16.00 val.
Muorē kaput
Morės deginimas prie upelio
16.15 val.
Ubagų balius. Alkierie šuokē ont parketa

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas