Užkarda kino studijai rajone – didelis infrastruktūros mokestis

Kino studija Klaipėdos rajone, kurioje būtų filmuojami pasaulinio lygio filmai, skamba neįtikėtinai, tačiau tai gali tapti realybe. UAB „Varduva“ rado investuotoją, kuris nori vykdyti kino paviljono projektą, bet dėl didelio infrastruktūros mokesčio rajone, kuris minėtai bendrovei atsieitų 144 tūkst. eurų, investuotojo akys krypsta į kaimyninį Kretingos rajoną, kur mokestis būtų žymiai mažesnis – 19 tūkst. eurų.

Klaipėdos rajono savivaldybė tvirtina, kad didesni infrastruktūros mokesčio tarifai padeda suvaldyti chaotišką statybų plėtrą plynose rajono teritorijose. Mat tokiose teritorijose įsikūrus fiziniams ar juridiniams asmenims vėliau visa infrastruktūros ir su ja susijusi didelė finansinė našta tenka Savivaldybei, o investuotojai nusiplauna rankas.

Tikisi sudominti „Warner Bros“
Klaipėdos rajono savivaldybę pasiekė UAB „Varduva“ direktoriaus Jevgenijaus Sokolovo kreipimasis į Savivaldybės tarybą. Atsiųstame rašte teigiama, kad įmonė yra įsigijusi pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties sklypą Klaipėdos rajone. Anot jo, bendrovė surado investuotoją, kuris norėtų vystyti kino paviljono projektą. Tokius išvystytus paviljonus turi Rumunija ir Bulgarija. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, tokie paviljonai priskiriami prie gamybos-sandėliavimo paskirties objektų.
Minėtame rašte nurodoma, kad 2022 m. lapkričio mėnesį Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai Los Andžele (JAV) organizavo susitikimą dėl kino studijos pajūryje. Didelį susidomėjimą šiuo projektu išreiškė Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Los Andžele Laima Jurevičienė. Susitikimo metu buvo konkrečiai aptarta, ko reikia norint į Lietuvą pritraukti puikiai žinomą kino industrijos įmonę „Warner Bros Entertainment“.

Sumos skiriasi dešimteriopai
Nors pirmosios svajonės buvo kino paviljono projektą vystyti Klaipėdos rajone, tačiau, pasak bendrovės „Varduva“ direktoriaus, šiuo metu investuotojas svarsto galimybę perkelti šį projektą į Kretingos rajoną. Mat paaiškėjo, kad ten infrastruktūros mokesčio tarifai yra ženkliai mažesni: bendrovei atsieitų tik 19 tūkst. eurų. Kaimyniniame rajone pasirinktame sklype jau yra dalinė infrastruktūra, asfaltuojama su sklypu besiribojanti gatvė.
Kino paviljono investuotojui įvertinus projekto vystymo kaštus, kertinė problema ir tapo infrastruktūros mokestis, kuris Klaipėdos rajone iki projekto įgyvendinimo pabaigos siektų 144 tūkst. eurų. „Kyla klausimas, už ką jis mokamas, jei Klaipėdos rajone pasirinktame sklype prie jo nėra infrastruktūros (vandentiekio, elektros, apšvietimo ir kt.), ir ar savivaldybė ten neplanuoja jos sukurti?“ – retoriškai savo laiške Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai klausė UAB „Varduva“ vadovas J. Sokolovas ir pateikė prašymą netaikyti infrastruktūros mokesčio, nes tai esąs plyno lauko investicinis projektas. „Bangos“ žurnalistei savaitės pradžioje paskambinus ir pasiteiravus, ar jau gautas atsakymas iš Klaipėdos rajono savivaldybės, UAB „Varduva“ direktorius teigė, kad atsakymo kol kas nesulaukęs.

Posėdyje kilo diskusija
Sausio 19 d. vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdyje komiteto pirmininkas Jonas Dumašius Tarybos narius informavo apie J. Sokolovo prašymą netaikyti infrastruktūros mokesčio. Kilo diskusija, kokių veiksmų būtų galima imtis, kad verslas noriai kurtųsi rajone, buvo išsakyta įvairių nuomonių. Komiteto pirmininkas J. Dumašius pasiūlė komiteto vardu kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kad iki vasario mėnesio Savivaldybės tarybos posėdžio būtų išanalizuoti verslo subjektams taikomi infrastruktūros mokesčio įkainiai ir apgalvota galimybė juos sumažinti. Komiteto pirmininkas pageidavo, kad Savivaldybės administracija ne tik surengtų diskusiją, bet ir atlikusi infrastruktūros mokesčio analizę parengtų sprendimo projektą dėl mokesčio pakeitimo. Šiam pasiūlymui posėdžio metu buvo pritarta.
Antradienį „Bangai“ pasiteiravus, kas nuveikta šiuo klausimu, Klaipėdos rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros poskyrio vedėja, Savivaldybės inžinierė Aistė Daukantienė informavo, kad poskyris atliko kitose savivaldybėse taikomo infrastruktūros mokesčio bei diferencijavimo sistemos analizę, išanalizuoti taikomi kriterijai.
„Savivaldybėje buvo susirinkusi darbo grupė, kurioje dalyvavo ir rajono Tarybos frakcijų pirmininkai bei Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Posėdyje aptartos galimybės plėsti kriterijų sąrašą ir įtraukti naujus infrastruktūros mokesčio diferencijavimo rodik­lius. Kadangi sulaukta daug pasiūlymų, nuspręsta neteikti sprendimo projekto vasario mėnesio, t. y. rytojaus Tarybos posėdžiui. Darbo grupė rinksis dar kartą, kad galutinai išdiskutuotų siūlomus pakeitimus, ir sprendimo projektas bus teikiamas ateinančiam, kovo mėn. Tarybos posėdžiui“, – paaiškino Infrastruktūros plėtros poskyrio vedėja A. Daukantienė.

Taikomi skirtingi tarifai
Lietuvos Seimas 2021 m. priėmė Infrastruktūros plėtros įstatymą, kuris numato prievolę visoms šalies savivaldybėms įvesti mokestį, už kurį vėliau būtų įrengiama reikalinga infrastruktūra. Nuo praėjusių metų vasario 1 d. įmokos tapo privalomos visiems statytojams, o gautos lėšos yra naudojamos darniai ir kompleksiškai teritorijų plėtrai – įrengiami keliai, apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai.
Kretingos rajono savivaldybėje plėtros teritorijose taikomi 4 eurai už vieną kv. m, neprioritetinės plėtros teritorijose – 7 eurai už vieną kv. m, Klaipėdos rajone infrastruktūros mokesčio tarifai negyvenamosios paskirties pastatų statytojams atsižvelgiant į urbanizuotas ar neurbanizuotas teritorijas yra nuo 30 Eur/m² iki 1,8 Eur/m² .
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba skirtingiems statiniams ir teritorijoms nustatė skirtingus infrastruktūros plėtros įmokos tarifus. Didesnis tarifas numatytas ten, kur statomi mažiau išvystytoje teritorijoje, mažesnis, kai statoma ten, kur infrastruktūra išvystyta labiau. Nustatant tarifus kitos paskirties pastatams – ūkinės, sandėliavimo, pramonės, – mažesnis tarifas taikomas ten, kur statoma pramonės ir sandėliavimo teritorijose, o žymiai didesnis ten, kur numatyta gyvenamoji plėtra. 
Taikyti didesnius infrastruktūros mokesčio tarifus ten, kur neišvystyta infrastruktūra, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė ne be reikalo. Mat pastebima, kad, prašydami statybos leidimo gyvenamajai statybai viduryje laukų ar pateikę prašymą keisti žemės paskirtį, žmonės iš pradžių infrastruktūros trūkumo klausimo nesureikšmina, todėl vėliau jiems kilusias problemas ir pretenzijas tenka spręsti Savivaldybei.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.