Vaikas blogai valgo. Ką daryti?

Vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas: „Jei kūdikis priauga svorio nors ir su mažesniu kiekiu maisto – viskas gerai, tegul valgo, kiek jis nori.“

 

Šiais laikais daugėja tėvų, kurie kreipiasi į gydytojus vien dėl to, kad vaikas blogai valgo, teigia Santariškių klinikų Vaikų ligoninės gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas. Jis naudingomis žiniomis apie vaikų mitybą dalijosi Klaipėdos universitete surengtoje konferencijoje, skirtoje vaikų sveikatai.

Nevalgymo priežastys

„Tėvai retai kada kreipiasi dėl to, kad vaikas ima daugiau valgyti ar dėl nutukimo. Užtat labai dažnai skundžiasi, esą vaikas mažai valgo, yra išrankus maistui. Valgymo sutrikimai būdingesni jaunesnio amžiaus vaikams. Ištyrus vaiką ir neradus jokio organo pažeidimo dažniausiai tėvams sakome, jog toks yra vaiko augimas. Paaiškėja, kad ir vienas iš tėvų vaikystėje taip pat prastai valgė“, – pasakojo gastroenterologas V. Urbonas.

Gydytojo teigimu, yra keli sutrikusio valgymo tipai. Pirma, tai naktinis maitinimas, kai vaikas, dažnai maitinamas naktį, dieną nebevalgo arba valgo mažai. Antrasis, kai vaikas maitinamas persekiojant, bandant įkišti dar vieną kąsnį, nors atžala maisto nebenori. Dar viena tėvų klaida – priverstinis ir mechaninis maitinimas, kai vaikas valgydinamas griežtai nustatytomis valandomis, neatsižvelgiant į tai, išalkęs jis ar ne. Klysta tėvai maitindami vaiką per ilgai, daugiau negu pusvalandį, arba naudodami dėmesį atitraukiančias priemones – vėliau vaikas be jų nebevalgo.

Svarbu svoris, o ne maisto kiekis

„Pagrindinis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, ar mažai valgydamas kūdikis priauga ar nepriauga svorio. Jei priauga svorio nors ir su mažesniu kiekiu maisto – viskas gerai, tegul valgo, kiek jis nori. Tačiau jei nėra ligos ir vaikas nepriauga svorio, reikia daugiau pastangų maitinant tokį vaiką. Kai mieguistas – pamasažuoti, kai suirzęs – nekalbinti, maitinti prietemoje. Svarbi ir maitinančios mamos būsena – jei ji nervinga – streso hormonai persiduoda ir kūdikiui. Venkite invazinių medicininių procedūrų, siekdami išsiaiškinti, kodėl vaikas prastai valgo. Išaugs jis tą nevalgymą“, – patarimais dalijosi gydytojas gastroenterologas V. Urbonas. Pasak mediko, labiau serga ne liesesni kūdikiai, o pernelyg apkūnūs. „Didžiausias mitas yra tai, jog mažai valgančio vaiko imunitetas yra silpnas. Įdomu tai, jog iš buteliuko maitinamas kūdikis priauga daugiau svorio negu maitinamas krūtimi, kai atsigeria pieno tiek, kiek nori. O iš buteliuko vaikui reikia jau suvalgyti „normą“, – lygino gydytojas. Jis papasakojo, kiek prisiklauso įvairių istorijų, ko tik tėvai neprisigalvoja, kad tik vaikas daugiau suvalgytų.

„Viena mama nustebino pasakiusi, kad jos 9 mėnesių sūnus valgo su šakute. Patariau to nedaryti, nes vaikas gali patirti rimtų traumų. Kita šeima per vaiko valgymus imdavo dainuoti, o kai nustojo, vaikas nebevalgė. Nereikia jokių bausmių ar apdovanojimų vaikui, susijusių su valgymu. Svarbu valgymo režimas, nuo patiekalo pateikimo reikia pradėti valgyti per 15 minučių, o pavalgyti per 20 minučių. Kuo anksčiau reikia leisti valgyti pačiam vaikui – nesvarbu šaukštu ar pirštukais. Vaikai geriau valgo grupėje, pabuvoję gryname ore. Sūresnis maistas vaikams skanesnis. Geriausias apetito skatintojas – tai alkis“, – pasakojo V. Urbonas.

Išrankūs maistui

Jei mama nėštumo metu valgo įvairų maistą, jos atžala taip pat lengviau pripras prie naujo maisto, teigia gydytojas V. Urbonas. „Nereikia bijoti saldumynų – tik duoti juos reikia prieš valgį. Čia nekalbu apie kūdikius. Saldainis ar cukraus žiupsnelis nepakenks, vaikui gliukozė reikalinga. Mažų vaikų poreikis saldumynams 10 kartų didesnis negu suaugusiųjų. Vaikas greitai nusiramina, pamiršta apie skausmą, paragavęs paprasčiausio pasaldinto vandens“, – vaizdžiai pasakojo gydytojas. Pasak mediko, vaikai turi naujo maisto baimę – sakoma, jog turi paragauti naujo produkto 8 kartus, kol prie jo pripras. Tėvams šiuo atveju reikia didelės kantrybės.

Gi organinių valgymo sutrikimo priežasčių yra daug. Pasak V. Bernoto, ieškant priežasties tiriamos įvairios organizmo sistemos: virškinimo, širdies ir kraujagyslių, psichikos, medžiagų apykaitos, kvėpavimo, endokrinologinė ir kt. Pasirodo, egzistuoja net toks dalykas, kaip kūdikių anoreksija, kuria serga 0,5–1,5 metų vaikučiai.

Sultys – ne gėrimas

Gydytojas gastroenterologas turi griežtą nuomonę dėl sulčių. „Tai ne gėrimas, o maistas. Išspaustos sultys yra kalorijų bomba, naudos sveikatai nėra, gresia nutukimas. Sulčių spaudimas yra biznis, nesvarbu, lėtai ar greitai spaudi. Tas pats biznis yra lydytas sviestas, atvežtas iš Indijos. Kas pasakė, kad jį valgyti sveika? Indai neturi šaldytuvų, todėl ir lydo sviestą, kad negestų. Ir gyvena jie trumpiau negu mes. Tai kodėl dieviname tą sviestą? Gal geriau valgykime savo, lietuvišką, natūralų ir šviežią“, – šypsodamasis kalbėjo gydytojas iš sostinės.

Gydytojas pataria valgyti pilno grūdo košes, virti jas vandenyje, o ne piene, vengti sintetinių dribsnių, rinktis liesą mėsą, geriau paukštieną, ankštinius produktus, kiaušinius, vengiant transriebalų, mažiau kaitinti aliejų, blynus geriau kepti gyvuliniuose taukuose. Saikingai naudoti druską, cukrų. Perkant margariną žiūrėti, kiek nurodyta sudėtyje esant transriebalų. Gamintojai to neprivalo nurodyti, bet jei slepia – geriau nepirkti. Kai šeimoje yra paveldėjimo rizika dėl nutukimo, didelio kraujospūdžio, jau nuo 3 metukų reikia atidžiai parinkti maistą. Vaikas gali ragauti ir sūrio, geriau varškės sūrio, ir lašinių, bet labai saikingai. Gydytojas gastroenterologas papasakojo, jog kartą jam teko gydyti dėl kasos uždegimo 10 mėnesių vaiką, kurį tėvai porą mėnesių maitino riebiais sūriais lašiniais. Irgi apkūnūs tėvai džiaugėsi stebėdami, kaip jų jau irgi gerai įmitusi atžala skaniai žiaumoja lašinio gabalą, kol susirgo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių