Vaistinių daug, o reikiamų vaistų ieškodamas nuo kojų nusivarai

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirties priežastis, dažnesnė nei visos vėžio formos kartu paėmus.
Lietuvos higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus duomenimis, šalyje pernai mirė 42 884 gyventojai, kurių 52,2 proc. šį pasaulį paliko dėl kraujotakos sistemos ligų. Tokia statistika turėtų skatinti kaip įmanoma geresnę šių susirgimų prevenciją, ir, kas be ko, siekti, kad netrūktų būtinųjų vaistų šioms ligoms gydyti.
Metų pradžioje gražaus amžiaus sulaukusi giminaitė iš Lietuvos did­miesčio pasiguodė, kad visai nusivarė nuo kojų lėkdama per miesto vaistines ir niekaip nerasdama ligotam vyrui reikalingų vaistų. Vietoje gydytojo paskirtų originalių, ligoniui vis dėlto teko vartoti generinius. Po poros mėnesių gavau liūdną žinią, kad giminaitės vyras iškeliavo Anapilin. Moteris grąžo rankas ir sielojasi iki šiol, kaltindama save, kad visose miesto vaistinėse taip ir nerado reikalingų vaistų, nors vaistininkė ir žadėjusi jų parsiųsti iš kito Lietuvos krašto. Tada galvojau, gal tai buvę kokie išimtinai reti preparatai. Pasirodo, kad vieni – kraujotakos sistemos ligai, o kiti – diabetui gydyti.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirties priežastis, tad logiška, jog vaistinės bent jau šios rūšies vaistų turėtų stengtis įsigyti pakankamai. Deja, reikalingų vaistų įvairiuose Lietuvos vaistinių tinkluose paskutiniu metu pacientai neranda gydyti ne tik šiai, bet ir kitoms ligoms. Sveikatos apsaugos ministerijos nuolatos kaitaliojami kompensuojamų vaistų sąrašai taip pat gerokai tampo nervus. Be to, Lietuvoje ėmė stigti ne tik vaistų, bet ir vaistininkų. Jei dar pridėtume nežinia kam naudingo žodžio „optimizavimas“ dėka panaikintas daugybę smulkių, daugiausia kaimiškose vietovėse veikusių vaistinių, tai būtų visai liūdnas vaizdas. Nors būtent kaimiškose vietovėse gyvena nemažai senyvo amžiaus žmonių, sergančių įvairiomis širdies ir kraujotakos sistemos ligomis, kuriems neretai kiekvieno valerijono buteliuko dabar tenka keliauti į miestus arba prašyti kitų pagalbos. Gerai, kad bent vietinės maisto parduotuvės gavo teisę parduoti šiokių tokių būtiniausių medikamentų.
Ieškant ne valerijono, bet paprasčiausio didelio kraujospūdžio ligai gydyti vaisto teko gerokai pavargti lakstant po vaistines, ieškant internetu, galiausiai pasitelkiant gretimuose rajonuose gyvenančius pažįstamus. Po nesėkmingų keleto vizitų į skirtingas vaistines ir pasitikrinus internete vaisto įsigijimo galimybes vienoje ar kitoje vaistinėje ieškomo preparato jau leidausi su adresų sąrašu rankoje. Vos pasakius, ko ieškau – bent vieno tablečių lapelio, vaistininkai mojavo rankomis – nėra.
Vieno didžiausių Lietuvos vaistinių tinklų atstovė, aplankius beveik visas šio tinklo Klaipėdos vaistines, pagaliau patarė ieškoti vaisto Kaune. Paslaugi Gargždų to paties tinklo vaistininkė, peržiūrėjusi visų Lietuvos vaistinių turimų vaistų sąrašus, apibendrino, kad, deja, ir ten ieškomo vaisto nėra.
Kitur siūlė dvigubo stiprumo, nei reikia juos vartojančiajam, vaistų tabletę dalinti pusiau, nepatardami esminio dalyko, kad ilgo atpalaidavimo vaistų tabletės, net jei ji „su grioveliu“, tiksliai neperlauši, ir gydytojo paskirta reikalinga paros dozė išsiderins.
Gretimame Plungės rajone vaistininkės gūžčiojo pečiais ir dievagojosi, kad niekuo negalinčios padėti tol, kol neateis naujas metų ketvirtis ir sostinės vadybininkai neužsakys naujos medikamentų partijos. Esą, taip daroma dėl to, kad žmonės prisiperka vaistų per daug, paskui pasenusius grąžina į vaistines, o utilizacija kainuoja. Kažin kaip per daug gali prisipirkti vaistų, jei jie skiriami gydytojo, ir kaip jų nesuvartotum, jei dėl sveikatos būklės privalai tą daryti?
Į klausimą, ką daryti nerandant reikalingos koncentracijos vaistų, vaistininkė patarė įsigyti… tablečių dalytuvą. Girdi, dvigubo stiprumo vaistų tabletę galima perkirsti, net sumalti. Bėdos prispirta jau būčiau ir nupirkusi tą stebuklingą prietaisą, bet vaistinėje jo nebuvo. O kur įsigyti – vaistininkė taip pat nelabai žinojo. „Gal internetu?“ – kaltai gūžčiojo pečiais.
Kito vaistinių tinklo atstovas gąsdino, kad artimiausius dvejus metus įvairių vaistų tik mažės, nes viską ryja karas Ukrainoje, be to, didžiosios Europos Sąjungos valstybės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, skubiai kaupia vaistų atsargas, dėl ko mums, mažiems esą ir nelieka nieko arba labai mažai.
Ši vaistininko pasaka visiškai neatitiko realybės, kadangi Vokietijoje ieškomas vaistas tokiu pavadinimu net neegzistavo vaistų registre. Bet toks pasakymas pažadino norą pirkti įvairių vaistų atsargai – „o jei neliks, o jei pritrūks?“ Bet būtent tokie paskatinti pertekliniai pirkimai ir atveda prie to, dėl ko vaistinės vėliau skundžiasi, kai tenka iš gyventojų priimti pasenusius vaistus ir įvairius papildus.
Dar kito vaistinių tinklo atstovė, peržiūrėjusi vaisto prieinamumą, patarė jo ieškoti Rokiškyje ir Šilutėje. Visagalis kompiuteris rodė ten esant dar porą pakuočių reikalingų medikamentų.
Šilutė arčiau nei Rokiškis, tik, pasirodo, ne viskas taip paprasta. Kol pagaliau reikalingas vaistas buvo surastas, Šilutėje dar teko skambinti net į 15 vaistinių.
Šiuo metu nemažai kalbama apie vaistininkų trūkumą, vaistinių darbo organizavimo problemas, su kuriomis susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių farmacininkai. Įvairių reformų suoptimizuota vaistinių veikla, matyt, nėra tokia optimali, nes paskutiniu metu, anot Lietuvos radijo informacijos, nemažai farmacininkų pirkėjams turi siūlyti ir kitų prekių, ne tik ieškomo vaisto. Belieka prisiminti, kas nutiko su daugybe Lietuvos pašto skyrių, kurių laiškininkai taip pat buvo verčiami pardavinėti šampūnus ir kojines.
Kas optimizuos ar suskaičiuos vaistų ieškančiųjų laiką, juk vaistų įsigijimas – ne kažin kokia malonė, o paslauga, kurios ne visai tinkamas suteikimas gali kainuoti ne tik laiko, nervų ir streso, net gyvybę. Negi tai jau nesvarbu?
Daiva SRĖBALIŪTĖ