Valstybinė žemė po langais: kas atsakingas už tvarką?
Norint tvarkingai gyventi, kartais užtenka paprasto sprendimo – nupjauti trukdančią šaką ar nušienauti žolę. Tačiau Gargždų Paupio gatvės gyventojai toks poelgis vos nesibaigė bauda. Tai, kas jai atrodė elementari kasdienė priežiūra, virto painiu aiškinimusi su institucijomis ir klausimu, į kurį iki šiol nėra paprasto atsakymo, kas atsakingas už valstybinę žemę prie privačių sklypų. Gyventojai raginami rūpintis aplinka, bet realiai lieka be aiškių teisių, o savavališki veiksmai, net ir siekiant apsaugoti savo nuosavybę, gali baigtis sankcijomis. Į „Bangą“ kreipėsi gargždiškė, kurios situacija išryškino spragą, su kuria susiduria ne vienas gyventojas, ir verčia klausti, kur baigiasi gyventojo atsakomybė, o kur turi įsikišti institucijos.
„Norėjau tvarkos, o likau kaltinama“
Į „Bangos“ redakciją atėjusi Paupio gatvės gyventoja pasakojo, kad konfliktinė situacija kilo, atrodytų, iš kasdienio dalyko. Moteris nusprendė apgenėti prie jos privataus sklypo, valstybinėje žemėje, augančio medžio šakas, kad galėtų užtikrinti tvarką savo sklype.
Tą ji ir padarė, bet, matyt, toks poelgis kažkam užkliuvo, nes netrukus gargždiškė sulaukė aplinkosaugininkų dėmesio ir, pasak jos, tik per plauką išvengė baudos. „Gyvenu privačiame name. Nutariau apgenėti keletą prie pat mano sklypo augančios liepos šakų. Pašalinau tik kelias šakeles, kad rudenį mažiau lapų man prikristų. Matyt, apie tai kažkas paskundė „žaliūkams“, nes šie netrukus prisistatė ir ėmė man priekaištauti dėl nupjautų šakų bei prašyti tai daryti leidžiančio rašto. Jie važiuoja tik bausti, bet ne tvarkyti ar kažkaip spręsti problemą, su kuria ne tik aš susiduriu“, – aiškino Paupio gatvės gyventoja, tik per plauką išvengusi baudos už tai, ką padarė. Esą nuo baudos išgelbėjo tai, kad šakos, kurias pašalino, buvo prie elektros laidų.
„Taip ir išsisukau. Bet buvau tiek įsiutusi, kad nuėjau į Gargždų seniūniją aiškintis, kam priklauso tokiais dalykais rūpintis. Ten dar labiau mane įpykdė, kuomet ėmė aiškinti, kad valstybinėje žemėje, besiribojančioje su privačiais sklypais, augančia žole, želdiniais pasirūpina seniūnija, tik reikia apie tokį poreikį jai pranešti. Palaukite – ar aš seniūnijos darbuotojas, kad turiu eiti apžiūrinėti jų valdas ir pranešinėti apie netvarką jose? Juk seniūnijos darbas čia, ji pati turi pravažiuoti per miestą ir pasižiūrėti, kas jame dedasi“, – piktinosi gargždiškė, kuriai iki šiol neaišku, kaip turi elgtis gyventojai, kurių sklypai ribojasi su valstybine žeme, o joje – netvarka.
Seniūnija esą tarsi ragina gyventojus rūpintis aplinka, bet realiai jie lieka be aiškių teisių. Paupio gyventojos nuomone, toks modelis neveikia praktiškai. Valstybinė žemė prie namų tampa jos kasdienės aplinkos dalimi, tačiau realios galimybės ją tvarkyti nėra. „Kur yra riba, kurios peržengimas jau laikomas pažeidimu?“ – klausė moteris.
Patiems – išimtinais atvejais
„Bangos“ kalbintas Gargždų seniūnas Valdemaras Žigus teigė, kad Paupio gatvės gyventojos minima situacija seniūnijai yra žinoma ir nėra išskirtinė. Pasak jo, kiekvienas gyventojas, kurio privatus sklypas ribojasi su valstybiniu žemės ruožu iki gatvės, veją ir žolynus prisižiūri pats. Seniūnija tokius plotus gali nupjauti tik du kartus per sezoną.
Tačiau dėl medžių galioja visai kita tvarka. Seniūnas pažymėjo, kad gyventojai patys negali genėti ar kitaip tvarkyti medžių, augančių valstybinėje žemėje. Tokiais atvejais būtina kreiptis į seniūniją, kuri organizuoja medžių lajų pakėlimą, nudžiūvusių ar pavojingų šakų šalinimą. Savavališkas medžių genėjimas, net ir gyventojo akimis atrodantis būtinas, gali būti laikomas pažeidimu.
Dėl šios situacijos, su kuria susiduria ne vienas gyventojas, „Banga“ kreipėsi ir į Aplinkos apsaugos departamentą. Šio atstovai pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas miestuose yra savivaldybių funkcija. Tai reiškia, kad sprendimus dėl medžių kirtimo, genėjimo ar kitų darbų priima savivaldybės, veikdamos per specialias komisijas.
Gyventojams savarankiškai tvarkyti valstybinėje žemėje augančius želdinius leidžiama tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai šalinama nedidelė dalis lajos arba kai dėl avarinės būklės kyla grėsmė žmonių saugumui. Net ir tokiais atvejais privaloma informuoti savivaldybę. Priešingu atveju veiksmai laikomi neteisėtais ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Tiesa, Paupio gatvės gyventoja atkreipė dėmesį ir į, jos manymu, netolygų miesto teritorijų tvarkymą. Anot jos, pagrindinė Gargždų gatvė nuolat prižiūrima, o nuošalesnėse tvarkymo darbų nematyti. Šiuos pastebėjimus taip pat išsakėme seniūnui V. Žigui.
Seniūnijos vadovas neslėpė, kad prioritetas teikiamas miesto centrui ir pagrindinėms gatvėms, tačiau tikino, jog reaguojama ir į gyventojų prašymus. Vis dėlto praktika rodo, kad be aktyvaus kreipimosi dalis problemų tiesiog lieka nuošalyje.
Gintarė KARMONIENĖ
—
Aplinkos apsaugos departamentas primena
Už želdynų ir želdinių apsaugą atsako jų savininkai ar valdytojai, todėl privalo atsakingai prižiūrėti ir rūpintis jų teritorijoje augančiais medžiais ir krūmais. Privačioje žemėje esančius želdinius jų savininkas gali tvarkyti savo nuožiūra, išskyrus saugotinus želdinius, kuriems kirsti, intensyviai genėti reikalingas leidimas. Leidimus išduoda savivaldybės. Kiekviena savivaldybė vadovaujasi savo patvirtintomis želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, todėl tvarka ir reikalavimai gali skirtis. Taisykles galima rasti savivaldybių interneto svetainėse.
Už želdinių priežiūrą ir tvarkymą savivaldybių ir valstybės valdomoje žemėje atsakingos savivaldybės. Dėl daugiabučių namų lauko teritorijose esančių želdinių tvarkymo reikia kreiptis į namo administratorių arba į savivaldybę.
Prieš tvarkant medžius ar krūmus, būtina įsitikinti, kad jie auga jūsų sklype. Tvarkyti želdinius valstybės, savivaldybių valdomoje ar privačioje žemėje galima tik gavus tos žemės savininko (valdytojo) rašytinį sutikimą.
