Veiviržėniškiai eina istorinio paveldo keliu
Europos kultūros paveldo išsaugojimo dieną Veiviržėnai paminėjo pristatydami savo krašto nekilnojamąjį kultūrinį paveldą, taip pat pristatė tris būsimus turistinius maršrutus po lankytinus kultūros objektus miestelyje, surengė žygį, paskaitą ir amatų mugę.
Renginys prasidėjo žygiu, vedančiu atminties keliu ir parodančiu gyvą pavyzdį, kaip pamirštas mūsų paveldas gali būti atgaivintas iš naujo ir atgyti. Renginio dalyviais tikslingai pasirinktas jaunimas, todėl žygyje dalyvavo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos gimnazistai, mokytojai ir svečiai. Buvo aplankytos dvejos, šalia miestelio esančios kapinaitės: Vyskupiškių kaime, kurios jau anksčiau buvo sutvarkytos, ir tik šiemet pradėtos tvarkyti Juodupio kaimo kapinaitės. Reikia pasakyti, kad pastarųjų, Juodupio kaimo maro kapinaičių, atgaivinimą inicijavo muziejininkė Valdonija Karaliūnienė, kuri kartu su Irena Juciuviene ieškojo jau nuo aštunto dešimtmečio istorikų dėmesio sulaukusių Juodupio kaimo kapinaičių. Pamąsčius apie galimybę atkurti kapinaites, buvo kreiptasi į Veiviržėnų kultūros centrą. Direktorė Neringa Žemgulienė parašė „Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo, sklaidos, atgaivinimo ir leidybos“ projektą.
Projektas laimėjo, buvo gautas finansavimas. Tada buvo kreiptasi į skulptorių švėkšniškį Vytautą Bliūdžių, kuris ir padarė dvi koplytėles (atkūrė pagal kapinėse išlikusias senųjų koplytėlių nuolaužas) ir tris šventųjų statulėles – Mergelę Mariją, Jėzų Nazarietį, Mariją Maloningąją (pagal nuotraukas, kurias išsaugojo veiviržėniškė Audronė Liaudanskaitė-Vyšniauskienė). Seniūnijos darbuotojai iškirto menkaverčius krūmokšnius, kultūros centro darbuotojai, Valdonija ir Vytautas sugrėbė lapus ir išnešė supuvusias šakas, t. y. paruošė kapinaites ir taką pažymėjo, kad žygeiviai lengvai rastų lankytiną objektą. Abejos kapinaitės turtingos istorijos ir jose esančių kūrinių, apie kuriuos žygio metu papasakojo gimnazijos muziejininkė V. Karaliūnienė. Jai padėjo viešnia iš Klaipėdos rajono savivaldybės Sonata Šmatauskienė, atsakinga už kultūros paveldo saugojimą.
Po žygio prie Veiviržėnų miestelio Rinkos aikštės, šalia menininko Artūro Nikitino 230 metinių proga atnaujinto Magdeburgo teisės suteikimo miesteliui paminklo, vyko paskaita, kurios metu muziejininkė Valdonija ir gimnazistės papasakojo, ką Magdeburgo teisė suteikė miesteliui, kas ir kada pastatė paminklą.
Žygeiviai, kurie įdėmiai klausėsi pasakojimų, dalyvavo viktorinoje ir už savo žinias buvo apdovanoti knygomis „Klaipėdos rajono kultūrinis paveldas“. Dieną vainikavo Amatų centro ir turgelio aikštėje šurmuliuojanti amatų mugė, o atviros gimnazijos muziejaus durys kvietė į medžio raižinių edukaciją.
Mugėje dalyviai grojo skrabalais, kepė burnoje tirpstančias bandeles, ragavo ir suko kastinį, pynė iš vytelių saulutes, rišo draugystės apyrankes, mezgė ant grėblio, minė mįsles, raižė ir drožinėjo. Manome, kad Europos kultūros paveldo išsaugojimo dienos tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti – pasiektas.
Dėkojame visiems šventės partneriams: Kultūros paveldo departamentui, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijai ir muziejui, VŠĮ Klaipėdos rajono amatų centrui, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Veiviržėnų filialui, Veiviržėnų seniūnijai, Judrėnų bendruomenei ir skrabalų virtuozui Regimantui Šilinskui.
Irena JUCIUVIENĖ
Veiviržėnų kultūros centro renginių organizatorė
