Vėjaraupiai: ar tikrai „nekalta“ vaikystės liga?
Kas nutinka, kai tėvai susiduria su klausimu – skiepyti vaiką ar leisti ligai „praeiti natūraliai“? Tokį sprendimą dažnai lydi abejonės, įvairios nuomonės ir net mitai. Minint Pasaulinę imunizacijos savaitę, visuomenės sveikatos specialistė Dovilė Driezė kviečia tėvus atsakingai įvertinti vaikų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų.
Viena dažniausių vaikų ligų – vėjaraupiai. Nors jie dažnai laikomi „įprasta“ vaikystės liga, iš tiesų tai itin užkrečiama virusinė infekcija, kurios galima išvengti.
Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas, priklausantis herpes virusų šeimai. Liga plinta ypač lengvai – užsikrečia net iki 90 proc. imuniteto neturinčių žmonių, buvusių šalia sergančiojo. Užtenka kosulio, čiaudulio ar net pokalbio, taip pat virusas gali patekti ir per tiesioginį kontaktą su odos bėrimais.
Vėjaraupiais dažniausiai serga 2–8 metų amžiaus vaikai, o pirmieji simptomai po sąlyčio su sergančiuoju dažniausiai pasireiškia tik po 2–3 savaičių: pakyla temperatūra, atsiranda silpnumas, o vėliau – būdingas bėrimas, kuris virsta niežtinčiomis pūslelėmis.
Ar tikrai geriau persirgti?
Nors daugeliu atvejų liga praeina savaime, ji nėra tokia nekalta, kaip gali atrodyti. Visuomenės sveikatos specialistė primena, kad daliai užsikrėtusiųjų liga gali sukelti rimtų komplikacijų: odos infekcijas, plaučių uždegimą, net smegenų pažeidimus ar sepsį. Ypač pažeidžiami yra kūdikiai, lėtinėmis ligomis sergantys ar silpnesnio imuniteto vaikai. Be to, net ir pasveikus virusas iš organizmo visiškai neišnyksta – jis lieka nugaros smegenų nerviniuose mazguose ir vėliau, esant palankioms sąlygoms, gali vėl suaktyvėti, sukeldamas skausmingą ligą – juostinę pūslelinę. Svarbu suprasti ir kitą aspektą – susirgus vaikui, dažniausiai bent vienas iš tėvų turi likti namuose apie dvi savaites, o tai reiškia ne tik emocinę, bet ir ekonominę naštą šeimai.
Skiepai – veiksminga apsauga
Efektyviausia vėjaraupių profilaktikos priemonė – vakcinacija. Jos nauda aiškiai matoma šalyse, kur skiepai taikomi jau daugelį metų. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjus skiepyti vaikus, sergamumas vėjaraupiais sumažėjo daugiau nei 90 proc., o ilgainiui – net per 97 proc. Taip pat pastebėta, kad skiepai padeda mažinti ir juostinės pūslelinės riziką ateityje. Svarbu ir tai, kad vakcina saugo ne tik nuo pačios ligos, bet ir nuo jos komplikacijų, o susirgus liga dažniausiai būna lengvesnė ir greičiau praeina.
Ką svarbu žinoti tėvams?
- Vaikus nuo vėjaraupių rekomenduojama skiepyti nuo 12 mėnesių amžiaus (tam tikrais atvejais – ir anksčiau).
- Siekiant ilgalaikės apsaugos, skiriamos dvi vakcinos dozės.
- Po kontakto su sergančiuoju skiepas per 72 valandas gali padėti išvengti ligos arba sušvelninti jos eigą.
Renkantis, kaip apsaugoti savo vaiką, svarbiausia remtis patikima informacija ir pasitarti su šeimos gydytoju. Kiekvieno vaiko situacija yra individuali, todėl profesionalus patarimas padės priimti tinkamiausią sprendimą.
Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras
Užsak.
