Verslo idėją įkvėpė brolio iš Japonijos atsiųsta dovana vaikams – konstruktorius
Iš patogaus samdomo darbo – į japoniškų žaislų prekių lentynas. Taip lakoniškai galėtume įvardinti trijų vaikų mamos Metodijos Vidūnaitės posūkį nuosavo verslo link. Kardinalus gyvenimo pokytis pareikalavo visiško išėjimo iš komforto zonos, mat iššūkiai lydėjo nuo pat pirmųjų žingsnių. Japonų verslo pasaulyje moterys pasitikėjimo nekelia, todėl savo vertę ir gebėjimus teko įrodyti.
Karjeros laiptais vienoje didžiausių Lietuvos įmonių sėkmingai kilusi Metodija buvo priversta stabtelėti. Nuo darbų teko atsitraukti gimus trečiajai atžalai. „Kartu su vyru supratome, kad dabar vienas iš mūsų turi likti namuose. Taigi likau aš“, – prisimena pašnekovė.
Vaikų būreliai, namų buitis ir mažylio priežiūra įsuko moterį į niekaip nesibaigiančių darbų laviną ir, rodėsi, daugiau aprėpti vargu ar būtų įmanoma. Tačiau, kaip pati Metodija tikina, verslas į jų šeimą atėjo it pats savaime. Japonišką konstruktorių vaikams padovanojęs dėdė mokslininkas, dirbęs Osakos universiteto tyrėju statistikos ir matematikos srityse, sužadino ne tik vaikų, bet ir jos smalsumą.
„Būdamas mokslininku, jis visada mūsų šeimai atveždavo įdomių ir inovatyvių dovanų, kurias itin kruopščiai parinkdavo ir įvertindavo mokslininko žvilgsniu: ką vaikai su jomis galės nuveikti, kur pritaikyti, kokias galimybes jos suteiks, ką lavins. Japoniškas konstruktorius buvo viena iš tokių dovanų, sužavėjusių ir įtraukusių visą mūsų šeimą, taip pat davusių pradžią verslui“, – dalijasi Metodija.
Abejonių nekilo – Metodija nusprendė, kad būtina plėsti šio žaislo žinomumą ir dalytis juo su kitais. Būtent taip 2014 metais moteris įsteigė verslą – prekės ženklą „Japoko“. Ir nors būta minčių, kad pinigus uždirbti veikiausiai galima ir lengvesniu būdu, ryžosi nerti į naujus vandenis.
Žinoma, jau pirmieji verslo gyvavimo metai pažėrė iššūkių. Dirbdama didelėje įmonėje moteris buvo įpratusi, kad kilus klausimams, galės kreiptis į vienos ar kitos srities specialistus ir sulaukti pagalbos. Tuo metu nuosavo verslo sunkumai griuvo ant jos pačios pečių. „Aš net nežinojau nuo ko pradėti, kaip įsteigti verslą, kaip tvarkyti dokumentus“, – prisimena trijų vaikų mama.
Visgi Metodija džiaugiasi, kad šiame kelyje ji buvo ne viena. Didžiausiu ramsčiu ir palaikytoju tapo jos vyras, kuris ne tik lydėjo žmoną į susitikimus su verslo partneriais, bet ir padėjo įveikti nusistovėjusią hierarchiją japonų verslo pasaulyje. Moteris prisimena buvusi it nematoma susitikimuose ir parodose, o viso dėmesio sulaukdavo užnugaryje buvę brolis arba vyras. Moterys Japonijoje yra vertinamos kaip geros mamos, šeimos židinio puoselėtojos, o verslo pasaulyje jos sutinkamos retai ir dažniausiai tik žemesnėse pozicijose.
Kalbėdama apie tai, kaip buvo ignoruojami jos elektoriniai laiškai ir bet kokie verslo niuansai turėdavo būti aptarti girdint jos vyrui, dabar moteris iš to gali tik pasijuokti. „Jie moterimi, matyt, iki galo nepasitiki, nes Japonijoje nėra įprasta, kad verslą valdo moteris“, – aiškina pašnekovė pridurdama, kad moteriai kurti verslo santykius su japonais gerokai sunkiau nei vyrams, tad savo vertę ir gebėjimus teko įrodyti.
Pradėję veiklą Lietuvoje, šiuo metu kompanija japoniškus prekės ženklus atstovauja ir kaimyninėse Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Vystantis verslui, kilo poreikis didinti prekių asortimentą, todėl plėtėsi ne tik žaislų įvairovė, bet ir partnerių iš Japonijos gretos. „Pas mus nėra itin daug skirtingų prekių ženklų, anaiptol. Bet kiekvienas prekinis ženklas – kruopščiai atrinktas ir išbandytas mano pačios rankomis “, – teigia verslininkė.
Atkreipti dėmesį į japoniškų žaislų unikalumą padėjo ir supratimas, kaip smarkiai skiriasi japonų ir lietuvių vaikų auginimo kultūra. Dirbanti mama tenykštėje kultūroje nėra normalus reiškinys. Moterys dažnai lieka namuose auginti, lavinti ir prižiūrėti vaikus net iki šių pilnametystės. Todėl japonai labai didelį dėmesį skiria į tai, kuo naudingi ir kokius gebėjimus lavins vieni ar kiti žaislai. Pasak Metodijos, tam negaili ir pinigų: „Vaikus Japonijoje auginti tikrai labai daug kainuoja.“
Lietuvė atskleidė, kad japonės mamos nuo pat vaiko gimimo veda dienoraščius, kuriuose ne tik žymi mums įprastus rodiklius, tokius kaip ūgis ar svoris, bet ir raidos ypatumus. „Su tais dienoraščiais mamos eina ir pas gydytojus, ir į ugdymo įstaigas“, – tikina lietuvė.
Verslui įgavus pagreitį, imta prekiauti žaislais, skirtais patiems mažiausiems. Bendradarbiavimas su japonių moterų įkurta kompanija, gaminančia lavinamuosius žaislus kūdikiams, kurie kuriami remiantis japonių mamų dienoraščiais, padarė teigiamą postūmį lietuvės versle. Į populiarumo viršūnę mūsų šalies rinkoje šoko vienas japonių mamų kurtas žaislas – neplyštantis laikraštukas, kurio pardavimus „Japoko“ įkūrėja skaičiuoja nebe šimtais, o tūkstančiais.
Tiesa, šiokios tokios nežinios įnešė praūžusi pandemija. Parduotuvėms užvėrus duris, staiga reikėjo persiorientuoti į elektroninę prekybą, naujos svetainės kūrimą, o tuo pat metu prižiūrėti tris atžalas, besimokančias nuotoliniu būdu. Verslininkė pripažįsta, kad darbo buvo apsčiai.
Moteris atskleidė, kad tie pandemijos metai veikiausiai negrįžtamai pakeitė vaikų įpročius: „Ekranai atėmė iš mūsų vaikus. Per pandemiją net ikimokyklinio amžiaus vaikai mokėsi iš ekranų. Anksčiau vaikai prašydavo, kad tėvai jiems pirktų kaladėles, dabar mes jų prašome, kad tik jie konstruotų“, – atskleidžia pašnekovė.
„Konstravimas apskritai yra viena vertingiausių veiklų vaikams, nes dirba pirštų motorika ir įsijungia abu smegenų pusrutuliai: tiek dešinysis, darantis įtaką kūrybiškumui, erdviniam mąstymui, intuicijai, tiek ir kairysis, atsakingas už loginį mąstymą, rišlią kalbą, gebėjimą planuoti. Pagrindinis japoniško konstruktoriaus skirtumas nuo įprastų kaladėlių tas, kad iš jo galima padaryti sferą. Kaladėlėmis konstruojame įprastu būdu – lyg plyta ant plytos, o „LaQ“ primena senąją japonų architektūrą, kuomet detalės jungiamos šonu“, – sako tris atžalas auginanti verslininkė.
Metodija džiaugiasi, kad į Lietuvą pavyko atvežti unikalius, vertingus ir išties įdomius prekinius ženklus, kurie kuriami ir vystomi palaikant aukščiausius kokybės standartus. Japonai visame pasaulyje garsėja kaip itin kruopštūs, atsakingi gamintojai, pro jų akis nepraslysta nė menkiausia detalė, tad visa tai „Japoko“ prekinio ženklo kūrėja stengiasi perteikti ir savo klientams Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse.
Kalbėjosi Asta LATINSKIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
