Vienintelio Lietuvos cemento gamintojo laukia permainos – numatyta investicijų daugiau nei už 700 mln. Eur

Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas lemia, kad Bendrijoje veikiantiems cemento gamintojams vis daugiau tenka investuoti į tvarumą. Apyvartiniams taršos leidimams brangstant, tokios investicijos ne tik prisideda prie konkurencingumo išsaugojimo, bet ir užtikrina galimybes gamintojams tęsti veiklą ilguoju laikotarpiu. Tai – visai ES būdinga situacija, Lietuva – ne išimtis.

„Šiandien svarbiausia ne didinti gamybą, o mažinti anglies dioksido (CO₂) intensyvumą“, – sako akcinės bendrovės „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba. Jo bendrovė šiai krypčiai planuoja milžiniškas, daugiau nei 700 mln. Eur investicijas, o didžiausią jų dalį – iki 600 mln. Eur – ketina skirti CO₂ surinkimo ir saugojimo technologijos (angl. Carbon capture and storage – CCS) pritaikymui – tai įgalins bendrovę pereiti prie klimatui neutralios gamybos.

 „Akmenės cemente“ – vienintelėje cemento gamykloje Lietuvoje – dirba virš 540 žmonių, o įmonės gamybos bei pardavimų apimtys pastaruoju laikotarpiu išlieka stabilios – apie 1–1,2 mln. tonų cemento per metus. Apie 75 proc. čia pagaminamo cemento parduodama Lietuvoje.

„Artimiausiais metais reikšmingų gamybos apimčių augimo nenumatome, dabar koncentruojamės ties efektyvumo – gamybos ir energijos vartojimo – didinimu bei produkcijos kokybės auginimu.

Reguliacinė aplinka dabar tokia, kad tvarumas turi aiškią ekonominę logiką. Tad mums svarbu surasti optimalų santykį tarp investicijų, atskirų technologinių sprendimų ir to, kada juos diegsime“, ‒ teigia A. Zaremba.

Norima, kad „Akmenės cementas“ po 2035 m. taptų klimatui neutraliu gamintoju.

Cemento gamintojams – savi iššūkiai

Lyginat su dalimi kitų sektorių, emisijų mažinimas cemento gamybos sektoriuje yra ne tik finansinis, bet ir technologinis iššūkis.

Esminė problema ta, kad šiuo metu neįmanoma išvengti cemento gamybos metu susidarančių emisijų. Taip yra dėl to, kad tik trečdalis išmetamo CO₂ susidaro deginant kurą. Likę du trečdaliai – tai vadinamosios procesinės emisijos, kurios susidaro gamybos metu, konkrečiau – kalcinuojant kalkakmenį, kai iki beveik 1,5 tūkst. laipsnių įkaitintas kalkakmenis skyla į kalcio oksidą ir CO2. Be šio proceso negalima pagaminti pagrindinės cemento rišamosios medžiagos – klinkerio.

Išeitį čia siūlo minėtoji CCS technologija, kuri leidžia surinkti gamybos metu išsiskiriantį anglies dioksidą, jį suskystinti bei perduoti tolimesniam ilgalaikiam saugojimui, taip emisijoms nepatenkant į atmosferą.

„Cemento pramonėje turime ribas, kiek galime pasiekti vien efektyvumu ar kuro pakeitimu. Didžiausia emisijų dalis susidaro gamybos procese, todėl CO₂ sugaudymas mums yra ne papildoma iniciatyva, o būtina sąlyga, kad galėtume tęsti veiklą konkurencingai ir atitikti griežtėjančius tvarumo reikalavimus“, – pasakoja A. Zaremba.

2024 m. bendras „Akmenės cemento“ CO₂ emisijų kiekis siekė apie 870 tūkst. tonų. Panašus emisijų kiekis išliko ir pernai, jis neturėtų smarkiai keistis ir artimiausiais metais.

Ilga ir brangi modernizacija

„Akmenės cementas“ jau gerą dešimtmetį vykdo ryškias technologines transformacijas. Pamatas su dekarbonizacija susijusioms investicijoms padėtas dar 2014 m., kai buvo pastatyta nauja sausojo būdo klinkerio gamybos linija, leidusi reikšmingai sumažinti emisijas, o kartu didinti gamybos efektyvumą bei patikimumą.

„Viena svarbiausių pastarųjų metų mūsų investicijų – 2024 m. sukurta alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūra. Ji įgalina iki 80–90 proc. naudojamo iškastinio kuro pakeisti alternatyviuoju, pagamintu iš nebeperdirbamų mišrių atliekų. Taip susikūrėme galimybę „nubraukti“ apie trečdalį emisijų iš kuro deginimo. Visa tai atsiėjo apie 30 mln. Eur“, – skaičiuoja „Akmenės cemento“ vadovas.

Panašių projektų įmonėje buvo ne vienas, visgi didžiausia potenciali investicija numatoma į CO₂ surinkimo gamyklą. Tačiau net ir tokios didelės investicijos nepadengs visų CCS vertės grandinės sukūrimo kaštų. Todėl „Akmenės cementas“, kartu su tai pačiai įmonių grupei priklausančia cemento gamykla Latvijoje „SCHWENK Latvija“, energetikos įmone „KN Energies“ bei laivybos bendrovėmis „Larvik Shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“ įsteigė „CCS Baltic“ konsorciumą.

Jo dalyviai užtikrins visos CCS vertės grandinės veiklą – nuo CO₂ sugaudymo cemento gamyklose, transportavimo, skystinimo iki perkrovimo į laivus bei išplukdymo ilgalaikiam saugojimui po Šiaurės jūros dugnu.

Į Klaipėdą ne tik cementas, bet ir CO₂

„Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse. Ji sukurs sąlygas sparčiai Lietuvos, o taip pat ir Latvijos, pramonių dekarbonizacijai. Pirminiuose etapuose dirbsime su cemento gamintojais, tačiau numatyta galimybė vėliau prisijungti ir kitoms pramonės bendrovėms“, – sako „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė.

Šiemet „KN Energies“ kartu su partneriais atliks CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizę bei prieš-projektinių sprendinių studiją (angl. FEED), kurios padės parengti CO₂ terminalo ir visos CCS vertės grandinės sprendinius, reikalingus galutinio investavimo sprendimo priėmimui.

„Kelią į Klaipėdos uostą „Akmenės cementas“ atrado jau anksčiau – čia veikiantis cemento terminalas leido išauginti mūsų eksportą – apie 25 proc. savo produkcijos dabar parduodame užsienyje.

Jei niekas nesikeis, iš Naujosios Akmenės į Klaipėdą keliaus ir sugautas bei suskystintas CO₂. Tai bus naudinga tiek Naujosios Akmenės cemento gamyklai, tiek Klaipėdos uostui, tiek ir Lietuvai, nes tokiu būdu žalioji transformacija liks „sukabinta“ su ekonominiu konkurencingumu“, – įsitikinęs „Akmenės cemento“ generalinis direktorius.

CCS technologija pasaulyje nėra nauja, ji jau taikoma kelis dešimtmečius. Pirmiausia CCS pradėta naudoti naftos telkiniuose, vėliau sukaupta patirtis pritaikyta plėtojant komercinius CCS projektus. Pirmasis toks projektas – „Sleipner“ – pradėjo veikti 1996 m. Norvegijoje. Surinktas CO2 čia saugojamas Šiaurės jūros dugne esančiose ertmėse.

„CCS Baltic“ projekto architektūra iš dalies sutampa su pernai operacinę veiklą pradėjusiu „Northern Lights“ – pirmuoju pasaulyje atviru, tarpvalstybiniu CCS projektu, sukurtu bendra Norvegijos vyriausybės ir energetikos milžinių „Equinor“, „Shell“ ir „TotalEnergies“ iniciatyva.

AB „KN Energies“ – tarptautinė energijos terminalų operatorė, užtikrinanti saugius ir patikimus skystųjų energijos produktų bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) srautus Baltijos jūros regiono vartotojams, o klientams visame pasaulyje padedanti žiniomis ir gebėjimais plėtoti tvarios energetikos infrastruktūros projektus. Bendrovė šiuo metu Lietuvoje eksploatuoja tris skystųjų energijos produktų terminalus Klaipėdoje, Subačiuje ir Marijampolėje, yra SGD terminalų Lietuvoje, Vokietijoje ir Brazilijoje operatorė. Taip pat teikia komercinio eksploatavimo paslaugas keturiems Vokietijos plaukiojantiems SGD terminalams.

AB „Akmenės cementas“ – viena iš didžiausių Baltijos šalyse ir vienintelė Lietuvoje įmonė, gaminanti cementą.

Pranešimas žiniasklaidai