Viešieji darbai: daugiau vargo nei naudos?

Didėjantys emigracijos mastai tuština kaimų sodybas. Tačiau ne visi skuba krautis lagaminus, yra nemažai ir Tėvynėje ieškančiųjų bet kokio darbo. Valstybė tiesia pagalbos ranką – siūlo viešuosius darbus. Tačiau pagal dabar galiojančią įstatyminę bazę juos galima dirbti tik du mėnesius, tad priimtieji į darbą nespėja nė mirktelėti, kai būna atleisti ir vėl papildo bedarbių gretas.

Svarbu ilginti terminą

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė įsitikinusi, kad pailginus viešųjų darbų terminą būtų išspręsta nemažai problemų. „Dėl to jau kreipiausi ir į Seimo narį Petrą Gražulį, reikia tobulinti įstatyminę bazę, kad viešuosius darbus būtų galima dirbti bent pusę metų. Du mėnesiai yra per trumpas laikas: naujų darbuotojų nespėjama apmokyti dirbti technika. Įduodama į rankas žoliapjovė, o šie dėl žinių stokos greit ją sulaužo. Vėl reikia naują pirkti. Sukasi užburtas ratas. Vien darbuotojo priėmimo, atleidimo procedūros užima daug darbo laiko. Neretai išeina daugiau vargo nei naudos. Termino pailginimas būtų racionalus žingsnis žmonių užimtumo didinimo link“, – įsitikinusi vicemerė.

Pasak pašnekovės, vis kalbama, kad reikia mokėti mažiau pašalpų, nes pastarosios išlepina žmones: „Tad gal iš tiesų reikėtų mažinti skiriamą pinigų sumą pašalpoms ir didinti finansavimą viešųjų darbų programai. Juolab kad gaunantieji darbo užmokestį prisideda ir prie surenkamų mokesčių į valstybės biudžetą, tad gal kažkam prisidės bent pensijos dalele. Žmonės, turintys bent kažkokį darbelį, būtų užimti, gražintų, tvarkytų kiekvieną Lietuvos rajoną, o dabar daugelis laukia pašalpų ir iš jų dar alkoholį perka. Jei būtų išplėtota viešųjų darbų programa, galbūt nebūtų įvykusi ir skaudi nelaimė Kėdainių rajone (kai vyras nuskandino du savo vaikus – aut. past.).“

Rajone įdarbins 300

Priminsime, kad viešųjų darbų tikslas – sudaryti galimybes bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams, bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės formos studijų programas per atostogas, ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, laikinai įsidarbinti, siekiant užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų.

Viešųjų darbų programa, kurią jau patvirtino 2016 m. ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, yra finansuojama iš dviejų šaltinių: Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto (2016 m. – 123 200 Eur) ir Darbo biržos (2016 m. – 168 000 Eur). Iš viso išeina 291 200 Eur.

„Tai labai nedidelės lėšos. Dirbantieji viešuosius darbus gauna minimalų užmokestį. Atėjus žiemai seniūnijos dažniausiai jau būna išnaudojusios visas lėšas, tad nebėra kam kasti sniegą, kovoti su kitomis žiemos išdaigomis, ypač rajono miestuose – Gargžduose, Priekulėje“, – teigė vicemerė R. Cirtautaitė.

Anot jos, šiemet viešiesiems darbams planuojama sukurti 300 laikinų darbo vietų (pernai buvo 290) 11 seniūnijų, kitose įstaigose. Prašymus gauti viešųjų darbų darbininkų, be seniūnijų, jau yra pateikusi VšĮ „Gargždų futbolas“, Sporto mokykla, Gargždų ligoninė ir „Vaivorykštės“ gimnazija. Gavusieji darbus prisidės prie gatvių, kelių, pakelių ir teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros darbų.

KOMENTARAI

• Seimo narys Petras GRAŽULIS: „Išties teko kalbėti su vicemere R. Cirtautaite, kuri siūlo pailginti viešųjų darbų terminą. Tas pačias mintis dėsto ir seniūnai. Darbininkai tik spėja apsiprasti, o juos jau reikia atleisti. Būtų prasminga ilginti darbo laiką iki 6 mėnesių. Esu paruošęs įstatymo projektą, jį registruosiu. Žinoma, daug nulems Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Žiūrėsim, ką jis nuspręs, ar terminą ilginti iki 4 mėnesių, ar iki 6. O gal ras argumentų ir nepritars tokiems pasiūlymams. Tačiau tikiuosi, jog taip neatsitiks. Juk šias pataisas diktuoja pats gyvenimas, jos kyla „iš apačios“: iš žmonių, seniūnų.“
• Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva BLIŪDŽIUVIENĖ: „Pernai turėjome 25, šiemet tikimės 32 viešųjų darbų darbininkų. Patirtis rodo, kad tie patys žmonės kartojasi. Jau žinome, kurie imlūs, motyvuoti, greitai įsisavinantys informaciją. Būtų gerai, kad tokius galėtume įdarbinti ir 4–6 mėnesių terminui. Juolab kad dabar Priekulėje yra Darbo biržos kabinetas, tai atsiranda vis ir naujų darbo ieškančių žmonių.“
• VšĮ „Gargždų švara“ viešųjų darbų administratorė Edita LAVRENTJEVIENĖ: „Mano pareiga įdarbinti ir atleisti priimamus viešųjų darbų darbininkus seniūnijose. Ateina įvairių žmonių: tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus, kuriems yra nedaug likę iki pensinio amžiaus. Žmonės gali užsidirbti taip reikalingų lėšų vaistams, pragyvenimui, juk žiemą ypač sunku.“
• Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas SIMINAUSKAS: „Dirbantieji viešuosius darbus tvarko aplinką: ravi darželius, prieš Vėlines valo kapinių teritoriją. Būna, kad darbininkai tveria ir kapinių tvoras. Esame pastatę ir pavėsinę visuomeniniams poreikiams prie daugiabučio namo; įrengę alpinariumą prie Bendruomenės namų. Atliekantieji viešuosius darbus pasirūpino ir grindiniu automobilių stovėjimo aikštelei, atodangomis ant Norgėlų piliakalnio, nes šis buvo labai apžėlęs. Šalia esančiam Šalpės kalneliui taip pat nuolat reikia priežiūros. Užteko laiko ir seniūnijos koridoriui suremontuoti. Pernai iš viso turėjome 10 dirbančiųjų viešuosius darbus, o šiemet tikimės daugiau.