VILHELMO TEATRŲ FESTIVALIO ,,TĖKMĖS“
Rugpjūčio 5 d. jau antrą kartą įvyko Vilhelmo teatrų festivalis. Šį kartą dėmesys – pačiam Karaliaus Vilhelmo kanalui. Žmonės pirmą kartą buvo kviečiami pažinti kanalą per meninę prizmę. Kanalo krantuose ir aplink kanalą esančiose vietose vyko trupių, menininkų pasirodymai, kurie susijungė į vieną bendrą meninį vyksmą „Tėkmės“. Žiūrovai buvo kviečiami pažinti kanalo istoriją ir jį supančią gamtą per meninį vyksmą plaukiant laivais.
Šiemet festivalio organizatoriai kvietė žiūrovus stabtelėti ir vėl prisijungti prie to, kas tikra, pajusti ir tapti nenutrūkstančio, gydančio, priimančio tekėjimo dalimi.Gamta niekada nemeluoja. Niekada neapsimetinėja. Ji visada tikra. Žvelgdami į vandenį, sustabdę save akimirkoje, turime dovaną prisijungti prie to, kas tikra. Vandens judėjimas, tėkmė, primena mums gyvenimo esmę ir kaitą. Esame už mus didesnėje begalinėje tėkmėje, jungiančioje mus su viskuo, ką galime suvokti, ir kas yra už mūsų pažinimo ribų. Jungia mus su dabartimi ir amžinybe. Su tuo, ką regime, ir ką galime tik pajusti. Jungia mus su daugybe pasaulio tėkmių – įvairiais sluoksniais, įvairiais lygmenimis, pavidalais, formomis. Mumyse yra lašas pasaulio upės ir mes esame lašas pasaulio upėje. Esame vienis.
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojos Gražinos Banienės pasakojimų dėka festivalio svečiai sužinojo, jog dar XIX a. pabaigoje vykusios Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadinto kanalo statybos truko dešimtmetį. Net 25–27 kilometrų ilgio, 28–30 metrų pločio kanalą kasė vietos gyventojai, o paskutiniaisiais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus, buvo atsiųsti ir prancūzų karo belaisviai. Kanalu norėta apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose, be to, palengvinti susisiekimą. Aukso gysla, prasidedanti prie Lankupių kaimo, pasibaigianti Klaipėdos uosto Malkų įlankoje, daugeliui tapo vieta, kurioje galima gauti darbą, kitiems – didesnį pelną. Greta to liudijanti ir apie sunkiomis darbo sąlygomis rankomis kanalą kasusių prancūzų belaisvių žūtis. Šiuo metu kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa, pramoginės žvejybos vieta.
Kanalo vandens tėkmę atvėrė AB Vidaus vandens kelių direkcija.
Vilhelmo teatrų festivalio organizatorius – Priekulės kultūros centras, renginio režisierius – Donatas Savickis, dramaturgė – Virginija Rimkaitė. Festivalyje žiūrovai išvydo Agnės Jablonskytės ir Aušros Bakanaitės kurtas dekoracijas. Programoje pasirodė 7 teatrųtrupės:šokio teatras „Judesio erdvė“, teatras „Artyn“, šiuolaikinio šokio menininkių Dovilės Binkauskaitės ir Ingos Kuznecovos duetas, „Apeirono“ teatras, legendiniai Priekulės Ernsto Vicherto teatro briedžiai, prie kurių prisijungė ir Priekulės jaunimas, kurie visus sužavėjo gervių šokiu , ryškiausias uostamiesčio teatralas Benas Šarka , Kristina Švenčionytėir Artūras Ustinovas. Festivalyje skambėjo kompozitorių Donato Bielkausko ir Larion Dyakov muzika bei Ievos Pakštytės atliekama daina pagal Virginijos Rimkaitės tekstus.
Džiaugiamės, jog festivalis sutelkė visą Priekulės seniūnijos bendruomenę. Žiūrovų vežimu pasirūpino Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, o išskirtine festivalio starto vieta ,,Strykis“ − Drevernos uostas. Aktyviai į kvietimą savanoriauti atsiliepė Priekulės gyventojai.
Tikime ir tikimės, jog Vilhelmo teatrų festivalis taps tradiciniu ir prioritetiniu Mažosios Lietuvos meno festivaliu.
Festivalį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybė.
Priekulės kultūros centro inf.
