Visuomenei senstant susirgimų širdies aritmijomis daugėja

Nuolatinis bėgimas, skubėjimas, pašėlęs gyvenimo tempas, stresai, nesirūpinimas savo sveikata rimtai susargdina ne vieną. Dėl tokio gyvenimo būdo dažniausiai kenčia mūsų širdis. Širdies ir kraujagyslių ligos pagal sergamumą ir mirtingumą įsitvirtinusios pirmoje vietoje. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei itin daugėja sergančiųjų širdies ritmo sutrikimais. Aritmijos simptomus – nereikalingus arba praleistus širdies dūžius, per greitą ar per lėtą širdies plakimą, vartymąsi, virpėjimą krūtinėje – kasmet patiria vis daugiau žmonių. Apie šiuos susirgimus ir jų profilaktiką kalbėjomės su Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja doc. dr. Sigute Norkiene.

Prieširdžių virpėjimas – dažniausia problema

Prieš dešimtmetį Jūrininkų ligoninėje įkurtame Širdies aritmijų skyriuje gydomi ligoniai, sergantys širdies ritmo ir laidumo sutrikimais. Daugiausia žmonių čia gydoma dėl prieširdžių virpėjimo. „Pagal statistiką prieširdžių virpėjimas – pati dažniausia aritmija. Šį sutrikimą patiria 1–2 proc. pasaulio gyventojų. O vyresnių kaip 80 metų žmonių grupėje – net 9 proc. Manoma, kad ateityje šios ligos atvejų dar daugės“, – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja S. Norkienė. Skyriuje pacientams gydyti taikoma elektroimpulso terapija. Per dieną vadinamasis elektros šokas taikomas mažiausiai dviem pacientams. Gydytoja kardiologė S. Norkienė pasakojo, jog pacientams čia atliekama ir radiodažnuminė abliacija – tai procedūra, kai į širdį įvedamas specialus laidas ir surandama vieta, kuri sukelia blogą ritmą. Ji sunaikinama. Kai yra prieširdžių virpėjimas, ritmas dažniausiai grąžinamas taikant elektroimpulso terapiją, o prieširdžiams plazdant taikoma radiodažnuminė abliacija. Jei ritmas yra sutrikęs ne ilgiau kaip 48 valandas, jis gali būti atkuriamas atliekant perstemplinę stimuliaciją.

„Kai pacientų klausiu, ką jūs darote, kad jaustumėtės gerai, daugumos atsakymas būna: nieko. Tai kodėl tada stebimės, kad ir nesijaučiame gerai? Man keista, jog rūpinamės savo plaukais, veidu, tepame ant jų kremus, kondicionierius, renkamės gerą šampūną, o savo širdžiai neduodame nieko. Šiais laikais net jaunas žmogus turi sekti savo kraujo spaudimą, sportuoti, pasitikrinti kalio ir magnio kiekį kraujyje. Jei šių mikroelementų trūksta, reikia vartoti papildomai. Atrodytų, tokie paprasti dalykai, bet žmonės jų nedaro“, – stebėjosi gydytoja kardiologė doc. dr. Sigutė Norkienė.

Kai sutrikimai kartojasi dažnai, ritmas ir ligonio savijauta nepagerėja nei nuo vaistų, nei nuo elektros šoko, nelieka kitos išeities kaip implantuoti širdies elektrostimuliatorių. Praėjusiais metais Jūrininkų ligoninėje pacientams jų implantuota apie 400.

„Mūsų visuomenė sensta, žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, todėl kasmet įvairių ritmą atkuriančių procedūrų prireikia vis didesniam pacientų skaičiui. Per mėnesį skyriuje kardiologinės pagalbos sulaukia apie 150–180 pacientų, per metus – apie 2 tūkstančiai“, – pasakojo S. Norkienė.

Kardiogramas siunčia ir faksu

Siekiant kuo tiksliau diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą, Širdies aritmijų skyriaus pacientams yra atliekamas Holterio monitoravimas – 24 val. sekama elektrokardiograma, tiek pat laiko be perstojo stebimas ir arterinis kraujospūdis. Širdies echoskopijos, velorgometrija, koronografijos yra skyriaus medikų kasdienybė. Pasak S. Norkienės, bene rečiausiai pacientams taikoma skilvelinius ritmo sutrikimus gydanti procedūra – kardioverterio implantavimas. Ligoninėje per metus implantuojama apie 400 širdies elektrostimuliatorių, o kardioverteriai per metus implantuojami tik 4–5 pacientams.

Planinis patekimas į Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyrių nėra sudėtingas. Širdies elektrostimuliatoriaus implantavimo pacientui tenka laukti apie 2 savaites. Po jo implantavimo ligonis skyriuje yra sekamas porą dienų, o paskui jam priklauso 12 dienų reabilitacija.

Iš Telšių kilusi S. Norkienė džiaugėsi, jog Jūrininkų ligoninės kardiologai palaiko glaudų ryšį su kitų Vakarų Lietuvos ligoninių medikais. „Beveik kasdien sulaukiame skambučių iš Telšių, Skuodo, Plungės, Mažeikių, Kretingos, kitų rajonų ligoninių. Kolegos prašo patarimų, nori pasikonsultuoti dėl sudėtingesnių atvejų. Visada stengiamės kiek galėdami padėti. Būna, jog jie savo pacientų kardiogramas atsiunčia faksu, o aš telefonu konsultuoju dėl kilusių neaiškumų“, – pasakojo medikė bei ragino kolegas iš rajonų nebijoti skambinti ir tartis.

Ritmas sutrinka dėl kitų ligų

S. Norkienė yra ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros docentė bei Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos krašto pirmininkė. Todėl medikei tenka skaityti daug paskaitų ne tik studentams, bet ir kolegoms gydytojams, visuomenei. „Skaitydama paskaitas pastebiu, jog žmonėms labai trūksta informacijos, tačiau ją reikia pateikti kuo paprasčiau, suprantamiau. Apie sudėtingus medicininius dalykus stengiuosi kalbėti kuo paprasčiau, rodau įvairią vaizdinę medžiagą, pasakoju, kaip vystosi aterosklerozė, kaip kemšasi kraujagyslės, kas jose vyksta, kai ištinka infarktas“, – pasakojo pašnekovė.

Širdies aritmijų skyriaus vedėja teigė, jog širdies ritmo sutrikimai dažniausiai yra kažkokios ligos komplikacija. Pasak jos, širdies ritmo sutrikimais gali baigtis nekontroliuojama arterinė hipertenzija, skydliaukės patologija, infarktai, kitos ligos. „Pastaruoju metu tenka stebėti daug jaunų vyrų ir moterų, kuriems prieširdžių virpėjimus sukelia skydliaukės funkcijų sutrikimai. Negydomas aukštas kraujospūdis taip pat yra labai dažna širdies aritmijų priežastis. Širdies ritmas gali sutrikti ir dėl paprastų priežasčių, pavyzdžiui, jei žmogus patiria daug streso, daug dirba, nemiega, geria daug kavos“, – pasakojo gydytoja. Kad širdis kuo ilgiau išliktų sveika, medikė priminė pagrindinę taisyklę – judėkime, sveikai maitinkimės, nerūkykime, nekurkime stresinių situacijų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių