VMVT kviečia diskusijai: kodėl geriausią žmogaus draugą kaustome grandinėmis?

Balandžio 24 dieną minima Šuns diena. Anot VMVT specialistų, tokios progos minėjimas atkreipia dėmesį bei skatina keisti požiūrį į augintinius ir elgesį su jais. Anksčiau šuo buvo suvokiamas kaip „gyva signalizacija“, kuri turi saugoti turtą nuo svetimų žmonių. Tokie metodai ne tik, kad pasenę, bet ir gerokai prasilenkia su šiuolaikiškomis humaniškomis vertybėmis. Jei reikia signalizacijos, kuri praneštų apie praeinančius pro šalį, tam šiais laikais yra specialūs įrenginiai, kuriuos galima įsigyti prekybos centruose. Gyvūnas neturėtų atlikti vaizdo kameros ar bet kokios kitos turto apsaugos funkcijos.

VMVT inspektoriai jau praėjusiais metais taikė  LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimą. 19 asmenų pritaikytas draudimus laikyti gyvūnus, o iš jų 17 asmenų draudimai laikyti šunis. VMVT inspektoriai, dirbantys su itin skaudžiais atvejais, susijusiais su šunų laikymo sąlygomis,  kaip problemą dėl netinkamo rūpinimosi gyvūnais dažniausiai įvardija elementarių žinių apie gyvūno poreikius trūkumą, perimtą blogą elgesį iš aplinkos.

VMVT fiksuoja, kad vis dar Lietuvoje pasitaiko atvejų, kuomet dažniausiai šunys, skambiai tituluojami geriausieji žmogaus draugai  laikomi prie būdos, pririšti sunkiai pakeliamomis, kartais ir ypač trumpomis grandinėmis. Taip laikomas šuo dažniausiai neturi galimybės pasislėpti nuo saulės kaitros, blogų oro sąlygų. Kai kurie šeimininkai nepasirūpina net augintinių antkakliais. Šaltos metalinės grandinės trina kaklą ir netgi įauga į odą. 2023 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai gavo 1364 pranešimus (skundus) dėl galimų gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų, iš kurių didžioji dalis pranešimų buvo gauta dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų, viso 994 pranešimai. Iš jų pasitvirtino 26%. Lyginat su 2022 metais skaičiai lieka labai panašūs. Pranešimuose dažniausiai buvo skundžiamasi dėl netinkamai prižiūrimų, skriaudžiamų, paliktų be priežiūros gyvūnų, taip pat dėl veterinarinės pagalbos kai ji būtina gyvūnams nesuteikimo.

„Bendras pranešimų skaičius išliekant toks pats jau keletą metų, kas puikiai iliustruoja, jog visuomenė nėra abejinga skriaudžiamiems gyvūnams, o  tai suteikia vilčių, kad su laiku, augintinio įsigijimas, nebebus sietinas su grandine, namų ar turto apsauga. Šuo turi būti suvokiamas kaip juslinė būtybė, jaučianti skausmą, alkį, šaltį, kuriai reikia nuolatinio bendravimo ir priežiūros. Šuo yra socialus gyvūnas, jam reikalingas žmogaus dėmesys. Šuns priežiūra gali pareikalauti nemažai išlaidų: kasmetinis apsilankymas pas veterinarą, ženklinimas, skiepai, ligos, traumos, kokybiškas maistas – visa tai privalu įvertinti prieš priimant sprendimą įsigyti gyvūną augintinį,“ – pabrėžė VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Gintarė Mockevičienė.

VMVT dar praėjusiais metais paruošė socialinį vaizdo klipą, kurio pagrindinė žinutė – nesaistyti augintinio grandinėmis. Gyvūnų gerovės specialistai ragina aktyviau diskutuoti, aktyviai dalyvauti renginiuose bei kartu padėti plačiau skleisti žinią: “Ištiesk ranką, ne grandinę”! Kalbėti apie gyvūną kaip apie juslią būtybę, kuris jaučia skausmą, alkį, šaltį – tam, kad žinia sklistų kuo plačiau ir pasiektų tuos, kuriems trūksta žinių ar supratimo.

Pranešimas spaudai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių